„Dabar įprasta sakyti, kad kovojame prieš klimato kaitą, prieš tirpstančius ledkalnius kažkur ašigalyje, bet nei aš, nei jūs savo gyvenime neturėsime progos sustabdyti to ledkalnio tirpimo. Tačiau turime realią galimybę padėti žmonijai specifiniu būdu - išgelbėti gyvybę padovanodami keletą mililitrų savo kraujo“,- konkretų būdą prisidėti prie pasaulio gelbėjimo įvardijo brolis Pijus.
Tikros ir netikros dovanos
Vienuolis įsitikinęs: „Donorystė yra šventa misija. Kraujo centrams, bažnyčiai ir visuomenei linkiu tai suvokti, tuomet žmonės galės džiaugtis tarpusavio pagalba, tiek sulaukdami pagalbos kai gyvybė pavojuje, tiek ir darydami kitam gera.
Kai nebereikalingus drabužius nešame į CARITAS ar prašančiam girtuokliui duodame du litus ir patys suabejojame, ar darome gerą darbą. Davę kraujo tikrai galime sakyti, kad padarėme kažką Dievo garbei ir žmonių gerovei. Jei laikomės šio principo galime pasiekti ne tik didesnę gerovę, bet ir aukštesnį laimės pajautimo lygmenį visuotinai“.
Savo ir kitų laimei
Brolis Pijus mano, kad laimė be savęs dovanojimo neįmanoma: „Žmonės, kurie skundžiasi, kad gyvenimas pilkas, neįdomus, tikrai galėtų išeiti iš savo vidinės pilkumos ir padaryti ką nors prasminga, tarkim, paaukoti kraujo. Juolab, kad tai nereikalauja didelių pastangų, duoti kraujo yra paprasta ir lengva. Manau, pirmoji kraujo donorystė gali būti naujo prasmingesnio gyvenimo pradžia.
Gyvenime yra daug svarbių dalykų, svarbių darbų, ir juos reikėtų sudėlioti į visumą. Kraujo donorystė yra išskirtinai prasmingas darbas, nes išgelbėti žmogaus gyvybę - tikrai ne kiekvieną dieną pasitaikanti proga. Tai – ypatinga dovana, kai kažkam tampi nežinomu geradariu, nes niekad negali žinoti, kam tavo kraujas bus reikalingas“.