Psichologai teigia, kad brolių ir seserų priešiškumo šaknys - vaikystėje nuslėptų vaikiškų skriaudų, nusėdusių širdies gilumoje, pasekmė. Netinkamas auklėjimas vaikystėje gali sudrumsti giminiškus santykius visam gyvenimui.
Labai dažnai galima pastebėti, kad tėvai tarsi patys provokuoja konfliktus tarp brolių ir seserų, skatina konkurenciją, pavydą ir kitas neigiamas emocijas. Todėl nereiktų stebėtis, kad suaugę jų vaikai tarpusavyje nesutaria ir neranda bendros kalbos. Auklėdami savo vaikus pasistenkite nedaryti šių pagrindinių klaidų:
Nelyginkite vaikų tarpusavyje
Kas gali būti skaudžiau vaikui, kai jo mama ištaria: „Tomukas mūsų šeimos pasididžiavimas, pirmūnas, o Ingutė tai negabi mokslams“. Svarbiausia prisiminti, kad kiekvienam vaikui sunku nuolat būti su kuo nors lyginamam, tad jis pradeda kerštauti tam, kurį visi giria. Nereiktų stebėtis, kad toks vaikas visam gyvenimui įgyja nepilnavertiškumo kompleksą. Pamirštamas vyresnysis vaikas...
Kai gimsta mažasis broliukas arba sesutė, vyresniojo vaiko psichika patiria didžiulį smūgį. O jeigu tėvai visą dėmesį pradeda skirti naujagimiui ir tarsi pamiršta vyresnįjį, tai mažasis jam gali virsti tikru priešu. Įsidėmėkite, kad vaikui suvokti, jog jis turi sesę ar brolį, reikia nemažai laiko. Nepalikite jo su savo mintimis vieno. Skatinkite jį žodžiais reikšti savo jausmus, pabrėžkite jo privalumus prieš mažąjį šeimos narį, atsiklauskite vyresnėlio dėl kiekvieno atiduodamo jo daikto mažajam. Tėvai paslapčia arba akivaizdžiai vieną vaiką myli labiau nei kitą
Vaikų psichologijai būdinga tai, kad jie suvokia meilę kaip ribotą dalyką. Kiekvienas vaikas siekia ir kovoja dėl didesnės tėvų meilės. Tačiau, kas gali būti baisiau vaikui, kai jo brolis ar sesė sulaukia daugiau šilumos, motiniškos meilės negu kitas. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai mylimam sūnui tėvai visur nusileidžia, o kitą net už menkiausią nusižengimą griežtai baudžia.
Tėvai pažemina vieną iš vaikų
Kartais tėvai tai padaro ne iš piktos valios. Pavyzdžiui, tėvas ar motina nesupranta, kad vienas sūnus yra linkęs į menus, tačiau reikalauja siekti tiksliųjų mokslų aukštumų, kaip kitas brolis ar sesuo. Dėl to vaikas jaučia skriaudą. Arba vienas vaikas tvarkingas ir atsakingas, o kitas – prieštaraujanti ir padūkęs vėjavaikis. Žinoma, pastarajam nuolat tenka kentėti, nes jis ne toks kaip tėvų dievinamas kitas brolis ar sesuo.
Tėvai liepia imti pavyzdį iš vyresnėlio
Tėvams reiktų įsidėmėti, kad jei vaikas vyresnis, tai dar nereiškia, kad jis protingesnis. Antras vaikas amžiumi niekada neprisivys vyresniojo. Vadinasi, visada jausis tarsi antrarūšis ir paaugęs dėl to pyks ir ketės. Taigi tokias pastabas – „Pažiūrėk, kaip Ievutė gražiai ir ramiai žaidžia, tad ir tu taip elkis” – laikas pamiršti.
Pasistenkite brolius ir seseris auklėti taip, kad užaugę jie netaptų aršiausi priešai, o būtų vienas kitam geriausi ir ištikimiausi draugai.
