Juokaujama, kad Bora Boros saloje ilsėtis galima tik „brangiai“ arba „labai brangiai“. Be to, tai vienas atokiausių pasaulio kampelių. Tačiau dieviško grožio salą aplankyti verta bent kartą gyvenime, o dar geriau joje susituokti.
Bora Boros sala įsikūrusi maždaug 280 km nuo Taičio, didžiausios Prancūzijos Polinezijos salos. XVIII a. ją pirmas atrado keliautojas Džeimsas Kukas ir pavadino salą Bola bola, kas išvertus reiškia „naujagimį“. Dabar keliautojų terminijoje ji dažnai vadinama „Ramiojo vandenyno perlu“.
Tačiau sala didžiulio dėmesio nesusilaukė iki Antrojo pasaulinio karo. Japonijai užpuolus Perl Harboro uostą, JAV įsteigė naują karinę bazę Bora Boroje. Nors oficialiai bazė buvo uždaryta 1946 m., dauguma amerikiečių personalo taip pamilo salą, kad nusprendė joje likti visam laikui.
Dabar sala labiausiai garsėja kaip romantinių kelionių tikslas. Porų, norinčių susituokti rojaus saloje, laukia puikiai išplėtota „vestuvinė industrija“. Jau pats atvykimas į Bora Borą dvelkia romantika. Lėktuvui nusileidus mažytėje koralų saloje, muitininkas įsega į plaukus šalies nacionalinę gėlę – kinrožę ir maloniai palinki gerai praleisti laiką.
Susituokti siūloma visur: tradicinėje baidarėje krištolinės lagūnos vandenyse, koraliniame rife, pilname margaspalvių žuvų, ar senoviniame uoste saulei besileidžiant. Tačiau dauguma porų čia nesudaro tikros santuokos, nes tai padaryti trukdo biurokratinės kliūtys, bet renkasi kažką panašaus į santuokos „sutvirtinimo“ ceremoniją. Visa tai vykdo vietinis šventikas pagal polinezijietiškus papročius. Jei pora nusprendžia tuoktis ant jūros kranto, juos vietos ritmu palydi vilkstinė vietinių sijonuotų šokėjų.
Besituokiantieji gali apsistoti viename iš daugybės viešbučių. Naujausias iš jų – 2008 m. pastatytas prestižinis „Four Seasons“. Jame net įrengta atskira vestuvinė koplytėlė su pribloškiančiu vaizdu į lagūną. Turkio spalvos lagūna, beje, jau seniai tapo Bora Boros reklaminiu ženklu.
Kitas viešbutis „Hotel Bora Bora“ garsėja namukų „ant vandens“ kompleksu. Įrengti net prieš 30 metų namai ant pastolių taip pat virto vienu iš salos veidu. Juose apsistojusiems svečiams pusryčiai tiekiami tiesiai iš atplaukiančių valčių. Kiekvienas kambarys medinėse grindyse turi įmontuotą stiklo intarpą, pro kurį galima stebėti tropines žuvis tyvuliuojančioje lagūnoje. O kur dar faktas, kad užsimanęs pasimaudyti 30 laipsnių šilumos vandenyne, į jį gali pliumptelėti tiesiai iš terasos.
Beveik visi viešbučiai siūlo vestuvių planuotojų paslaugas. Kol jaunieji be rūpesčių vakarieniauja, masažuojasi ar rengia pakrantės pikniką, vestuvių planuotojai pasiryžę suplanuoti šventę iki smulkiausių detalių: nuo vestuvinio torto iki dekoracinių gėlių. O gėlėmis saloje puošiama viskas – ne tik kambariai ir lovos, bet netgi klozetai. Vestuvių planuotojai netgi pasiryžę nuvežti „balandėlius“ į negyvenamą salą, jei šiems dar trūktų privatumo „pasaulio pakraštyje“.
Atostogautojų, neturinčių planų duoti amžinos meilės priesakų, taip pat laukia aibė pramogų. Bora Boroje beveik visos pramogos yra susietos su vandeniu. Nardymo kaukės ir plaukmenys viešbučiuose yra dalijami nemokamai. Tačiau tie, kuriems tai pabos, gali rasti ir įdomių objektų ir pačioje saloje: pavyzdžiui, apžiūrėti Antrojo pasaulinio karo laikų patrankas, vaisių plantacijas, laidojimo vietas, laukinius orchidėjų sodus ar kopti į didžiausią kalną „Mount Otemanu“. Malonu, kad saloje praktiškai nėra automobilių, o tik vienas autobusas, kas valandą kursuojantis iš vieno salos krašto į kitą.
Pabaigoje verta paminėti, kad Bora Bora 2007 m. buvo įtraukta į septynių naujųjų pasaulio stebuklų pretendentų sąrašą. O rašant apie ją galvoje nepaliauja skambėti garsiojo iraniečio Arash dainos „Bora Bora“ žodžiai. Persiškai jie skamba maždaug taip: „bora bora bora dela an toro toro ne mi ha“ ir su šiuo rojaus kampeliu yra nė kiek nesusiję.
Bora Bora iš viršaus
Namai ant pastolių
Žydroji lagūna
Polinezijietiški šokiai
Viena iš kaimyninių salelių
Vietiniai salos gyventojai
„Meridian“ viešbutis
