Sunkiau prižiūrėti
Daugelis mano, kad netaisyklingas sąkandis – tik estetinė problema, tačiau specialistai sako, kad toks požiūris nėra teisingas. Dėl blogo sąkandžio sudėtingėja kramtymas, nevienodai apkraunami dantys, todėl jie sparčiau nusidėvi, gali skilti ar lūžti. Kartais suprastėja kai kurių garsų tarimas, gali atsirasti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų. Susigrūdę dantys sunkiau išvalomi, todėl kyla rizika išsivystyti dantų kariesui ar dantis supančių audinių uždegimui.
Kreivi dantys ar netaisyklingas žandikaulių augimas gali būti paveldėti ar atsiradę vaikystėje. Vaikui per ilgai naudojant čiulptuką arba turint žalingų įpročių (pvz.: liežuvį laikant tarp dantų, čiulpiant pirštą ir pan.) dantys gali dygti netaisyklingai. Taip pat prastas pieninių dantų valymas turi įtakos netiksliam sąkandžiui atsirasti – jei pieniniai dantys, kurie išsaugo vietą nuolatiniams dantims, iškrenta pernelyg anksti dėl prastos burnos higienos, karieso komplikacijų, krūminiai dantys žandikaulyje auga netaisyklingai ir nebelieka vietos dygsiantiems nuolatiniams dantims.
Kada laikas?
Pirmasis vizitas pas gydytoją ortodontą rekomenduojamas apie 6–7 metus, kai vaikui formuojasi mišrus sąkandis. Apsilankymo metu išklausomi paciento ir jo tėvų nusiskundimai, išsiaiškinama vaiko sveikatos būklė, apžiūrimas sąkandis ir dantų padėtys, nustatomas vietos trūkumas ar perteklius dantų lanke, išsiaiškinami žalingi įpročiai. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir netaisyklingo sąkandžio būklės daroma panoraminė ir (ar) šoninė galvos rentgeno nuotraukos, nuimami dantų atspaudai diagnostinių modelių gamybai. Gydytojas po išsamaus paciento ištyrimo sudaro tinkamiausią gydymo planą ir nusprendžia, ar gydymą pradėti nedelsiant, ar dar galima atidėti keleriems metams.
Ortodontinio gydymo metu naudojami dviejų rūšių aparatai: išimami (pacientas gali pats įsidėti ir išsiimti) arba neišimami (aparatai tvirtai fiksuojami ir jų išsiimti pacientas negali). Išimamies aparatams priskiriamos įvairios plokštelės, kapos, veido kaukės, išorinio tempimo aparatai, lūpų atitraukėjai ir kt. Neišimamiems – plačiausiai naudojami breketai, greito plėtimo aparatai, gomuriniai lankai ir kt.
„Baisieji“ breketai
Breketai būna įvairių rūšių, o tinkamiausią iš jų parenka gydytojas ortodontas atsižvelgdamas į klinikinę situaciją ir paciento pageidavimus. Šiuo metu naudojami breketai saugūs, nesukelia ėduonies ir negadina danties emalio.
Metaliniai breketai yra plačiausiai naudojama breketų rūšis. Jie pagaminti iš kokybiškų lydinių, yra tvirti, atsparūs lūžimui ir skilimui, kaina santykinai mažesnė nei kitų rūšių. Metaliniai breketai mažiau estetiški, jie gali skirtis dydžiu, patogumu ir kitomis vidinėmis savybėmis.
Keramikiniai breketai – mažiau pastebimi, jų spalva mažai skiriasi nuo danties, bet jie yra matinio atspalvio. Juos galima fiksuoti ant visų dantų arba tik ant priekinių dantų, tačiau keramikinis breketas kartais gali lūžti, skilti ir tuomet jį tenka pakeisti nauju.
Safyriniai breketai – visiškai skaidrūs breketai, gaminami iš monokristalinio dirbtinio safyro, todėl yra praktiškai nepastebimi.
Beligatūriniai breketai – naujos kartos sparčiai populiarėjantys breketai. Jais gydymas vyksta greičiau nei kitais breketais, juos lengviau taisyklingai išsivalyti, pas gydytoją ortodontą tenka lankytis rečiau (kas 2–2,5 mėn.). Gydant beligatūriniais breketais daugeliu atveju pavyksta išvengti dantų šalinimo, pacientai jaučia mažesnį dantų jautrumą ir diskomfortą viso gydymo metu.
Liežuviniai breketai – nepastebimi, nes klijuojami ant vidinės dantų pusės. Jie dažnai gaminami individualiai, bet gali dirginti liežuvį, sudėtingiau kokybiškai išvalyti dantis, šiek tiek apsunkinti kalbėjimą ir tinka ne visais gydymo atvejais, yra brangesni nei kitos breketų rūšys.
Vaikui lengviau nei suaugusiam
Vaikystėje daugelį sąkandžio sutrikimų dažnai pavyksta lengvai ištaisyti išimamais aparatais (plokštelėmis, funkciniais aparatais), nes vaiko augimo metu galima lengviau gydyti sąkandžio ir žandikaulio anomalijas, pvz.: plėsti viršutinį žandikaulį, koreguoti žandikaulių augimo kryptis, sukurti ar išlaikyti vietą išdygsiantiems nuolatiniams dantims. Jei po gydymo išimamais ortodontiniais aparatais lieka nežymūs dantų padėties pokyčiai, tai jų gydymas breketų sistema bus santykinai trumpesnis.
Suaugusių pacientų ortodontinis gydymas, priklausomai nuo sąkandžio anomalijos, dažnai trunka ilgiau nei vaikų, gali tekti šalinti nuolatinius dantis dėl vietos trūkumo dantų lankuose. Esant žandikaulių dydžių neatitikimams, gali būti taikoma ortognatinė operacija. Dažnai suaugusių pacientų periodonto ir dantų būklė yra suprastėjusi, todėl neretai gydymo procedūrose dalyvauja ir kitų sričių specialistai: bendrosios praktikos gydytojas odontologas, periodontologas, burnos chirurgas ir kt.
Tiek vaikams, tiek suaugusiems pacientams viso ortodontinio gydymo metu privaloma palaikyti puikią burnos higieną. Priklausomai nuo nešiojamo ortodontinio aparato, gydytojas ortodontas rekomenduoja, kokias burnos higienos priemones būtina įsigyti ir kaip palaikyti idealią burnos higieną.
Prireiks daugiau nei metų
Kiek laiko teks nešioti dantų „papuošimus“ labai priklauso nuo netaisyklingo sąkandžio sudėtingumo, paciento amžiaus, gydymo metodo ir kitų aspektų. Jei laikomasi gydytojo ortodonto nurodymų, gydymas plokštelėmis vidutiniškai trunka 9–15 mėnesių, breketų sistema – 12–24 mėnesius. Pacientai turi lankytis kas 6–8 savaites. Koreguojant netaisyklingą žandikaulių augimą, visas gydymas gali užtrukti ilgiau (3–4 metus), nes atliekamas dviem etapais ir dažnai prireikia tiek plokštelių, tiek breketų sistemos.
Po breketų nuėmimo, norint užtvirtinti rezultatą ir apsisaugoti nuo dantų grįžimo į ankstesnę padėtį, gydytojas ortodontas pagamina palaikomuosius aparatus. Pirmiausia jie nešiojami kiekvieną dieną, o vėliau tik naktimis. Nepareigingai nešiojant palaikomuosius aparatus, dantys gali grįžti į buvusias padėtis, todėl gali tekti atlikti pakartotinį ortodontinį gydymą.
Požymių daug Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir apsilankyti pas gydytoją ortodontą, kai: - dėl karieso komplikacijų anksčiau laiko netenkama pieninio danties; - sunkiai sukramtomas maistas; - vaikas kvėpuoja pro burną (dėl apsunkinto kvėpavimo pro nosį, pvz., alerginė sloga); - sutrikusi vaiko kalba; - stebimi žalingi įpročiai (čiulpia pirštą, kandžioja lūpą, kaišioja liežuvį tarp dantų ir kt.); - vėluoja nuolatinių dantų dygimas ar jie dygsta netaisyklingai; - dantys susigrūdę; - sukandus dantimis apatiniai dantys dengia viršutinius (kryžminis sąkandis); - labai atsikišę priekiniai dantys; - apatinis žandikaulis per daug atsikišęs į priekį arba per daug pasistūmęs atgal; - vaiko veidas asimetriškas, žiojantis apatinis žandikaulis krypsta į šoną.
Neužteks tik šepetėlio Nešiojant ortodontinius aparatus, dantų plokšteles ar breketus, labai svarbi burnos higiena. Tinkamai jų neprižiūrint, ant dantų, breketų ir ortodontinių aparatų kaupiasi apnašos, per laiką susidaro akmenys, o tai skatina ėduonies atsiradimą, dantenų kraujavimą, uždegimą, periodonto pažeidimus. Nešiojant breketus, neužtenka vien paprasto dantų šepetėlio, reikės įsigyti ortodontinį šepetėlį, dantų siūlą ir tarpdančių šepetelius. Dantis būtina valyti 2 kartus, 2–3 min. valant taisyklingais judesiais. Po valgio nesant galimybei išsivalyti, reikėtų burną išsiskalauti vandeniu. Rekomenduojama kas 6 mėn. apsilankyti ir profilaktiškai patikrinti dantis, atlikti burnos higienos procedūrą.
