Tušti džino ir viskio buteliai, sutryptos alaus skardinės ir maisto dėžučių kalnai – vaizdelis, liekantis po gero vakarėlio Kinijoje. Nieko stebėtina, jei šis jovalas būtų kur nors kitur, o ne prie pasakiškos Didžiosios kinų sienos.
Pramogautojų paliekamos šiukšlės – ne vienintelė problema, kamuojanti į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Didžiąją kinų sieną.
„Sienoje radome vinių, kuriuos ten savo palapinėms įvarė šalia poilsiavę stovyklautojai. Deja, greta sienos stovyklauti iki šiol nėra uždrausta“, - skundėsi vienas sienos išsaugojimu besirūpinantis kinų aktyvistas.
„Per du mėnesius šalia skirtingų sienos atkarpų aptikau kelias 10-15 stovyklautojų grupes, kurios, savaime suprantama, neišsiveža šiukšlių. Dar apmaudžiau tai, kad poilsiautojai ant sienos šlapinasi“, - vyrui antrino jo kolega iš Britanijos.
Maža to, ant sienos, kurią kasmet aplanko apie 10 mln. turistų, prancūzų arba anglų kalbomis prikergiama nemažai grafičių. Didžiąją kinų sieną, pasak aktyvistų, niokoja ir masiniai renginiai – motociklų lenktynės ar madų pasirodymai. O kur dar netoliese gyvenantys vietiniai, kurie plytas ištampo statyboms..
Ekspertų teigimu, ketvirtadalis sienos jau negrįžtamai sunyko, o likusi dalis – labai prastos būklės. Gerai išsilaikiusi tėra 550 kilometrų sienos atkarpa.
Siena driekiasi daugiau nei 8800 kilometrų, 11-oje skirtingų provincijų. Tai apsunkina pastangų išsaugoti sieną koordinavimą.
