Luzitaninis arionas – vienakojis gyvūnas, turintis vieną pėdą ir galvytę su čiuopikliais, kurių viena pora su akimis, kiti – jutiminiai. Gyvūnas užauga iki 15 cm ilgio. Pirmą kartą Lietuvoje pastebėti prieš gerą dešimtmetį, šliužai nesulaikomai plinta.
Po žiemos, kurios kaip ir nebuvo, šių sutvėrimų gyvenamoji geografija Biržuose gerokai prasiplėtė. Į redakciją paskambinusi viename Kilučių gatvės skersgatvyje gyvenanti moteris bėdojo, kad nuo šitos šliaužiančios invazijos nebėra jėgų apsiginti. Kruopščiai nušienautoje sodybos kiemo vejoje tai šen, tai ten buvo galima išvysti šliaužiančius ar gulinčius įvairaus dydžio šliužus. Apniukusi diena ir ką tik nulijęs lietus – šiam gyvūnui yra pats geriausias metas.
Sodybos šeimininkė Danutė sakė, kad dabar, kai drėgna, ji nespėjanti su ateiviais kovoti – vos tik pievą nurenka, žiūrėk – ir vėl pilna priropojusi. Šliaužikus tenka rinkti kelis kartus per dieną, vienu kartu prirenkanti litrinį indą gyvūnų. Gyviai naikina daržo augalus, dabar graužia nokstančias braškes. Kai pakyla saulė, šliužai dingsta, slepiasi.
Didžiausia bėda, kad ponios Danutės sklypas ribojasi su apleista ir neprižiūrima namų valda.
Žolėmis ir apyniais apaugęs sklypas su ūksmingais medžiais bei šabakštynais– ideali vieta šliužams daugintis. Iš čia jų armijos ropoja į dailiai tvarkomą Danutės kiemą. Anot moters, tokį patį gyvių srautą patiria ir tolimesni kaimynai, kuriems teko „laimė“ greta turėti kitą neprižiūrimą namų valdą.
Nieko džiuginančio šiuo klausimu negalėjo pasakyti ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Jurgita Bruniuvienė. Pasak specialistės, šliužai atakuoja privačius sklypus, ypač kenčia tie gyventojai, kurių kaimynystėje yra negyvenami ar apleisti sklypai.
Anot J. Bruniuvienės, jei šalia nėra vandens telkinio ar kito saugotino objekto, kovai su kenkėjais galima naudoti parduotuvėse siūlomus cheminius preparatus – moliuskocidus. Tačiau efektyviausia priemonė yra rinkimas – nuobodus ir kasdienis. Surinktus gyvius naikinti galima apibarstant pelenais ar druska. Pasak specialistės, reikėtų imtis ir prevencinių priemonių – nepalikti savo sode statybinių atliekų, nešienautų plotų ar kitokių daiktų, kur šliužai galėtų slėptis ir netrukdomi daugintis.
Gerai būtų žiemai ištuštinti komposto konteinerius, nes jie tampa saugiu prieglobsčiu peržiemoti ne tik šliužams, bet ir kitiems sodo ir daržo kenkėjams.J. Bruniuvienė sakė, jog su invaziniais gyviais bandoma kovoti ir viešose erdvėse. Pirmadienį šliužai buvo renkami paupyje A. Dauguviečio parko teritorijoje, tai darė Biržų seniūnijos darbuotojai. Tokią praktiką ketinama tęsti.
Kaip rašo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė, biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, šie gyviai mėgsta drėgnas ir ne itin saulėtas vietas. Todėl pirmiausia reiktų susitvarkyti mažiau prižiūrimas, atokesnes sodybos vietas. Be to, verta nepatingėti ir pakėlus daiktus atidžiai apžiūrėti, mat po jais galima rasti ne tik šliužų, bet ir baltos spalvos kiaušinėlių, kuriuos būtina tuoj pat sunaikinti.
Po apipuvusia lenta, medine dėže aptiktus 50-100 kiaušinėlių sunaikinti kur kas paprasčiau, nei vėliau išsiritusius ir po visą valdą pasklidusius šliužus. Mokslininkė pritaria, kad didžiausia problema yra netvarkingi kiemai bei šabakštynais virtę sklypai. Dr. G.Skujienė primena, kad jei atsirado šliužų, juos reikia kiekvieną rytą surinkti ir sunaikinti.
Antanas Vaičeliūnas
