Nuo žilos senovės žmonės pakeldavo akis į dangų ir stebėjo žvaigždynus. Vienos ar kitos žvaigždės pasirodymas dangaus skliaute reiškė naujų darbų ir gyvenimo ciklų pradžią.
Žinomas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas neseniai pristatė knygą „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“. Daugiau nei dvidešimtmetį tyrinėjant išlikusius istorinius šaltinius, etnografinius ir tautosakinius duomenis, pavyko užčiuopti lietuviškus Zodiako pėdsakus. Knygoje autorius atskleidžia, kad tyrinėjant tautosaką, tuo pat metu, dėl neįtikėtino atsitiktinumo ir palankaus likimo, Gardino bažnyčios rūsyje išlikęs unikalus medinis pagoniškas apeiginis kaušas su dvylika išdegintų originalių ženklų neabejotinai patvirtino iki tol dar tik teorines Zodiako rekonstrukcijų išvadas. Anot tyrinėtojo, tikru stebuklu galima laikyti išlikusį pagonišką apeiginį kaušą, kurio paviršius po spalvotais dažais ištapytais krikščioniškaisiais šventųjų paveikslais slėpė 12 paslaptingų senovinių išdegintų ženklų. Sugretinęs kruopščius etnografinius bei tautosakinius tyrimų duomenis bei ant kaušo rastus piešinius, J. Vaiškūnas atskleidė šių ženklų zodiakinę prasmę. Šis savitas Zodiakas, pasak etnokosmologo, galėjo susiformuoti Viduržemio jūros ir vietinės baltiškos tradicijos sandūroje. Tyrinėtojas mano, kad Viduržemio tautų – graikų, romėnų – kultūrose naudojama Zodiako sistema, patekusi į savitos vietinės baltiškos kultūros terpę, pagonybės laikais galėjo būti perimta ir pritaikyta prie vietinių papročių ir mitinių vaizdinių.
Baltiškojo Zodiako paslaptis
Apie tai, kuo ypatingas lietuviškasis Zodiakas ir kokie jo panašumai su tradiciniu, etnokosmologas sakė: „Panašumas vienas – bendri ženklai, kurių idėja sutampa. Nors ženklų yra dvylika, bet šeši iš jų baltiškame Zodiake yra pakeisti pagal mūsų kraštų vaizdines mitologines tradicijas. Pavyzdžiui, Skorpionas nėra būdingas mūsų kultūrai, tad jo vietoje yra pavaizduotas elnias.“
Pašnekovo teigimu, baltiškojo Zodiako kilmė yra susijusi su Rytų kultūrų Zodiaku: „Veikiausiai jis bus atkeliavęs iš mažosios Azijos, iš civilizacijos, kuri formavosi tarp Tigro ir Eufrato, bet, akivaizdu, kad buvo pritaikytas vietinėms reikmėms, ir net galime spėti, kad tam buvo itin svarbus gintaro kelias, kuriuo vyko prekyba su Viduržemio jūros regionu. Juk anuomet karavano priekyje visuomet keliaudavo žmogus, kuris pažįsta žvaigždėtą dangų, geba orientuotis, kitokių navigacijos priemonių juk nebuvo.“
J. Vaiškūno teigimu, patekęs į baltų kraštus, Zodiakas buvo pritaikytas vietinei kultūrai ir kai kurie jo ženklai pakeisti pagal vietines tradicijas.
„Galėtumėme tik spėlioti, kokie tie Zodiako ženklai galėtų būti, jei nebūtų atrastas visas jų žiedas, pavaizduotas ant apeiginio kaušo. Šiuo metu šis kaušas saugomas Baltarusijos liaudies meno nacionaliniame muziejuje. Būtent šis kaušas ir yra pagrindinis įrodymas, kad savitas Zodiakas egzistavo, – kalbėjo J. Vaiškūnas.
Pašnekovo teigimu, anksčiau bandyta bent apytiksliai atkurti baltiškojo Zodiako vaizdinius iš tautosakos, mitologijos, kalendorinių dainų. „Užgavėnių persirengėliai – gana įdomūs, mat yra tam tikrų užuominų, kad jie galėtų įkūnyti tam tikrus apeiginius personažus.“
Tyrinėtojus nustebino tikslumas
Etnokosmologas pasakojo, kad atkurti baltiškąjį Zodiaką bandyta jau anksčiau, tačiau daugumą prielaidų buvo nelengva patikrinti: „Pagal keletą nuolat tautosakoje pasikartojančių vaizdinių atkūriau keletą galimų Zodiako variantų ir tik šis neįtikėtinas atradimas padėjo tiksliai identifikuoti Zodiako sistemą. Įdomu tai, kad ant rasto kaušo viskas pavaizduota labai nuosekliai, tad buvo įmanoma tai sutapatinti su tam tikromis žvaigždžių grupėmis.“
Pašnekovo teigimu, ant rasto apeiginio kaušo yra dvylika iliustracijų, daugelyje jų vaizduojama saulė. „Pirmasis ženklas buvo Žuvys. Jis pats mįslingiausias, nes vaizduojama laužta linija, kurios vienas galas primena nusmailintą strėlę. Įdomu tai, kad žvaigždėtame danguje, toje pat vietoje, kur yra ir Žuvų žvaigždynas, tokia žvaigždžių linija egzistuoja, ji tarsi jungia dvi žuvis. Gali būti, kad šis ženklas nusitrynęs ir išblukęs. Rytų Zodiake Žuvų ženklas vaizduojamas kaip strėlė – „žaibas skrodžiantis vandenį“.
Aukso vilna ir tūkstantmečių kovos
Antrasis – Avino ženklas. Pasak pašnekovo, jo vietoje vaizduojamas avikailis. „Tokios pat tradicijos – vaizduoti ne pačią avį, o tik jos kailį – laikėsi ir senovės graikai. Vaizduojama buvo vadinamoji „aukso vilna“ arba paaukoto avinėlio kailis. Įdomus sutapimas, kad Užgavėnių ir Kalėdų persirengimo tradicijose viena maginių kaukių – išversti kailiniai. Trečiasis baltų Zodiako ženklas – Jautis – vaizduoja raitą žmogų, jei ieškosime simbolinių sąsajų – tai gali būti ir Vytis, arba Šventas Jurgis.“
Dvynių ženklas senajame Zodiake vaizduoja du kovojančius karius, kurių vienas užsimojęs ietimi, kitas – peiliu. Ženklo simbolyje taip pat vaizduojama saulė ir, etnokosmologo nuomone, tai būtų galima lyginti su simboline kanapinio ir lašininio kova.
„Po Dvynių turime Vėžio ženklą, kuriame pavaizduotas paukštis, panašus į povą. Jo snapas pasuktas į kairę, o uodega į dešinę, akcentai – didelės plunksnos ir saulė virš jo. Analogiškas paukštis vaizduojamas Liūto ženklo vietoje, bet jis pasuktas į kitą pusę, tad šie paukščiai snapais žiūri vienas į kitą. Mitologijoje dažnas dviejų paukščių vaizdinys, dažnai jie „patupdomi“ pasaulio medžio viršūnėje ir simbolizuoja aukščiausią saulės buvimo vietą dangaus skliaute. Senosiose indų vedose taip pat minimi du paukščiai, kurie sėdi pasaulio medžio viršūnėje ir vienas jų atitinka Saulę, o kitas Mėnulį. Tradiciškai Vėžio ženklas siejamas su Mėnuliu, Liūto – su saule, tad galima teigti, kad šie du paukščiai susiję su dangiškąja saulės ir mėnulio šviesa.“
