Menopauzė yra tik taškas moters gyvenime, diagnozuojamas, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina dvylika mėnesių ir per tą laiką nebuvo jokio kraujavimo iš lytinių organų epizodo.
Todėl, pasak ginekologių, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas ne tik šiam moters gyvenimo ciklo pokyčiui, bet ir perimenopauzės bei pomenopauzės laikotarpiams.
„Būtent visų šių trijų laikotarpių sukeliami simptomai visuomenėje dažnai yra įvardijami vienu menopauzės simptomų sinonimu. Priklausomai nuo pasireiškimo laiko, jie skiriami į tris dideles grupes: ankstyvieji, tarpiniai ir vėlyvieji simptomai“, – sako pašnekovės.
Ankstyvieji simptomai
Dažniausiai ankstyviesiems simptomams, prasidedantiems dar perimenopauzėje, priklauso vazomatoriniai simptomai – karščio pylimas, prakaitavimas (ypač naktinis), širdies plakimai, galvos skausmai, svaigimai, ūžimas ausyse, šaltkrėtis, vidurių pūtimas, kraujospūdžio kitimai.
Taip pat psichologiniai simptomai, tokie kaip depresinė nuotaika, nerimas, padidėjęs dirglumas, nuotaikos svyravimai, nemiga arba, priešingai, mieguistumas, energijos stoka, sumažėjęs lytinis potraukis.
Kartu sutrinka normalus fiziologinis kiaušidžių ciklas, todėl stebimas mėnesinių ciklo nereguliarumas. Ankstyvieji simptomai dažniausiai tęsiasi 3-5 m. po menopauzės.
Tarpiniai simptomai
Vidutiniškai po 3–5 metų po menopauzės pasireiškia tarpiniai simptomai, susiję su šlapimo ir lytinių organų senėjimu – makšties sausumas, niežulys, skausmingi lytiniai santykiai, makšties nusileidimas, dažnas ir skausmingas šlapinimasis, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymas.
Dėl jungiamojo audinio atrofijos ir kolageno sintezės sutrikimo pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai, plonėja ir sausėja oda, skauda kaulus ir sąnarius.
Vėlyvieji simptomai
Vėlyviesiems simptomams priklauso osteoporozė (šiuo laikotarpiu didėja kaulų lūžių tikimybė), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, senatvinė silpnaprotystė (demencija). Menopauzės simptomai gali tęstis net iki 10 metų.
Pataria konsultuotis su gydytoju
Menopauzės simptomai yra labai skirtingi, todėl jų įveikimo būdai išsiskiria plačia įvairove. Tai ir bendrojo pobūdžio savijautos gerinimo priemonės, tokios kaip tinkamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, poilsio bei darbo režimo balansas, ir medikamentinės gydymo priemonės.
Todėl būtina prisiminti, kad efektyvi ir individualizuota pagalba, išgyvenant organizmo pokyčius, tikrai egzistuoja.
Ginekologės rekomenduoja visoms moterims, vos tik pajutus pirmuosius perimenopauzės laikotarpio simptomus, pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu, ginekologu.
Moteris gali padėti sau
Pajutus pirmuosius menopauzės simptomus, pagelbėti sau gali ir pati moteris. Pasak „Mergaičių ir moterų akademijos“ gydytojų, pati moteris gali sau padėti labai daug, laikydamasi pagrindinių sveikos gyvensenos principų.
Žinoma tai tik palengvins, bet nepanaikins simptomų. Pagrindiniai ginekologių patarimai: aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas, joga, įvairūs kvėpavimo metodai, mėgstamos veiklos turėjimas, sveika mityba, laiko sau radimas (įsigilinti į save ir pradėti suprasti ko organizmas reikalauja ir kas jam padeda), buvimas gryname ore.
Taip pat būtina turėti dienos ritmą, reguliariai valgyti, eiti visuomet tuo pačiu metu miegoti. Gydytojos pabrėžia, kad kuo anksčiau pradėsite sveikai maitintis ir gyventi, tuo bus švelnesni simptomai.
Pagrindiniai ginekologių siunčiami patarimai:
Ne – tabakui ir alkoholiui
Prasidėjus pirmiesiems simptomams, tokiems kaip karščio pylimas, nemiga, širdies dažnas plakimas, patartina atkreipti dėmesį į mitybą ir dienos ritmo režimą, negerti alkoholio, nevartoti tabako, aštraus maisto vakarais, prieš miegą išgerti šalavijų arbatos.
Valgyti daug daržovių ir vaisių
Be abejo, svarbu, kad maistas būtų pilnavertis: vartoti daug daržovių ir vaisių, žuvies, kiaušinių, nes tai yra omega-3, vit. D bei kalcio šaltiniai. Vartokite daugiau maisto su fitoestrogenais (sojų pupelėmis, linų sėklomis, sezamų sėklomis). Šie žoliniai preparatai yra ypač aktualūs, jeigu moteris yra sirgusi tam tikros rūšies vėžiu (pvz. po krūties vėžio), ir turi padidėjusią riziką, nes tuomet hormonai neskiriami.
Proteinais turtingas maistas
Taip pat rekomenduojame vartoti proteinais turtingą maistą, tai yra mėsą, žuvį, kiaušinius, riešutus, ankštiniai augalus, nes jie yra svarbi mūsų organizmo statybinė medžiaga, neleidžianti sunykti raumenims. Nustatyta, kad probiotikai ir prebiotikai, kurių gausu tokiame maiste kaip raugintos daržovės (burokėliai, agurkai, kopūstai, morkos ir pan.), turi didelę reikšmę menopauzės simptomų mažinimui.
Tinkamas vandens kiekis
Labai svarbu organizmui pakankamas vandens kiekis, jo turėtumėte išgerti mažiausiai apie 2 litrus per dieną, nes jei daug prakaituojate, galite netekti elektrolitų, todėl svarbu papildyti ir jų atsargas.
„Mergaičių ir moterų akademijos“ ginekologėms pateikėme kelis populiariausius mitus apie menopauzę, o jos šiuos mitus patvirtino arba paneigė:
Menopauzė ir seksas nėra suderinami dalykai:
Lytinių hormonų (estrogeno ir progesterono) sumažėjimas menopauzės metu slopina lytinį potraukį ir sukelia tam tikrus organų pokyčius, lemiančius diskomfortą lytinių santykių metu. Šiuo periodu padidėja makšties sausumas, mažiau kraujo priteka į makšties gleivinę, sumažėja raumenų tonusas ir audinių elastingumas, todėl lytinių santykių metu gali būti jaučiamas skausmas, sunkiau pasiekti orgazmą.
Laimei, pakitimai gali būti gerai koreguojami ir kontroliuojami – svarbu kreiptis pagalbos ir atvirai kalbėti apie tai su savo gydytoju akušeriu - ginekologu bei lytinių partneriu. Taip pat yra sukurtą įvairių priemonių, skirtų pagerinti lytinį gyvenimą.
Lytinių santykių metu rekomenduojame naudoti lubrikantus, makšties gelius makšties drėgnumui palaikyti. Esant nepakankamam efektui, yra sukurti vietiniai estrogenų tepalai arba žvakutės į makštį. Taip pat pastaraisiais metais populiarėja tokios lytinių organų «atjauninimo» procedūros, kaip hialurono rūgšties arba trombocitais praturtintos plazmos injekcijos į makštį bei erogenines zonas arba atitinkamų kūno vietų veikimas lazerio terapija. Šios priemonės ir procedūros sumažina atsiradusi diskomfortą bei pagerina lytinių santykių kokybę.
Kartu, esant sumažėjusiam lytiniam potraukiui, labai svarbu apie tai kalbėtis su savo partneriu, sakyti vienas kitam daugiau komplimentų, išsakyti savo norus ir pageidavimus. Rekomenduojame išbandyti ir papildomas stimuliacijos priemones: erotines knygas, filmus, seksualinės rutinos pakeitimą, kitokių mylėjimosi pozų ir/arba vietų išbandymą, ilgesnę preliudiją, romantiškos muzikos klausymąsi, intymius pokalbius, prisilietimus, pasimėgavimą šilta vonia prieš lytinius santykius, nes taip organzmas greičiau atpalaiduoja, skatinamas kraujo pritekėjimas į moters dubens organus.
Taip pat būtina žinoti, kad sumažėjęs noras turėti lytinius santykius atsiranda ne visoms. Dalis moterų po menopauzės teigia, kad turi geresnį lytinį gyvenimą ir didesnį potraukį, nes nereikia bijoti dėl pastojimo, nėra šeimyninių rūpesčių (naktinis kėlimasis prie vaikų, maitinimas krūtimi ir pan.), o tai leidžia joms atsipalaiduoti bei pilnavertiškai mėgautis savo partnerio dėmesiu.
Reikia nepamiršti, kad menopauzė neužkerta kelio lytinių keliu plintančioms infekcijoms, todėl, esant parterių kaitai ir nenaudojant prezervatyvų, yra tikimybė jomis užsikrėsti.
Menopauzės simptomus sušvelnina šokoladas:
Daug metų buvo diskutuojama apie juodojo šokolado naudą sveikatai. Paskutiniai tyrimai parodė, kad juodajame šokolode esančios medžiagos teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, odos būklę, svarbus nuotaikos gerinimui. Juodojo šokolado sudėtyje yra kalcio, kuris svarbus kaulams, kurie prasidėjus menopauzei silpnėja, todėl padidėja lūžių rizika.
Taip pat mokslininkai nustatė, kad juodasis šokoladas veikia kaip afrodiziakas, todėl gerina seksualinį gyvenimą bei padeda kovoti su lėtiniu nuovargiu. Šokoladas yra natūralus antioksidantas, todėl apsaugo nuo senėjimo procesų. Flavanoliai, esantys šokolade, apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių, padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą, kuris savo ruožtu užtikrina normalią kraujotaką, didina natūralią odos drėgmę, kuri bėgant metams sausėja bei praranda elastingumą.
Juodasis šokoladas stebuklo nepadarys ir visiškai nesustabdys senėjimo procesų, tačiau pagerins nuotaiką. Tik svarbu jį vartoti saikingai (10-20 g per dieną) ir nepadauginti, nes kitaip gresia viršvoris ar nutukimas.
Nuovargį ir besikeičiančias nuotaikas lemia tik menopauzė:
Nors menopauzės metu būdinga emocijų kaita, nervingumas, padidėjusi įtampa, nereiktų visų šių simptomų „nurašyti“ vien menopauzei. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, moterys per visą savo gyvenimą nuo 1,5 iki 1,7 karto dažniau serga depresija nei vyrai.
Manoma, kad vaisingame amžiuje buvę depresijos ar panašių sutrikimų epizodai turi įtakos nuotaikos sutrikimams ir viduriniojo amžiaus laikotarpiu.
Svarbu paminėti ir tai, kad artėjant link menopauzės arba po jos, dažnai moterų gyvenime įvyksta ne tik fiziologiniai, tačiau ir šeimyniniai bei socialiniai pokyčiai – vaikai išeina iš namų, parandamas partneris, keičiasi visuomeninė padėtis, darbo pobūdis arba jo iš viso netenkama, o visa tai neišvengiamai sukelia ir psichologinės būsenos pokyčius.
Tačiau tuo pačiu menopauzės sukelti vazomotoriniai simptomai (karščio pylimai ir pan.) gali prisidėti prie nuotaikų kaitos, lėtinio nuovargio ar depresijos išsivystymo.
Taigi, nuovargis, besikeičiančios nuotaikos ar net rimti sutrikimai, tokie kaip depresija, yra nulemiami daugelio veiksnių, todėl neskubėkime daryti išvadų! Moterys neretai delsia pasisakyti artimiesiems apie prastą savijautą ir dažniausiai kenčia slegiančias mintis viduje, o tai tik apsunkina diagnostiką bei gydymą.
Todėl raginame nebijoti ieškoti priežasčių ir pagalbos, pradėjus jausti liūdesį, nerimą ar kaip dažnai moterys sako „nesibaigiantį nuovargį“.
Nuo naktinių prakaitavimų išgelbės liepų žiedų ir šalavijų arbata:
Visose šalavijo augalo dalyse yra eterinio aliejaus (jo sudėtyje yra cineolio, tujono, pineno, salveno, borneolio, kamparo ir cedreno). Be to, lapuose yra rauginių ir karčiųjų medžiagų, gleivių ir organinių rūgščių, vitaminų C, B1, P, PP ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, mangano, vario, cinko, aliuminio, stroncio).
Šalavijo arbata mažina naktinius prakaitavimus būdingus pereinamuoju moters gyvenimo periodu į menoapauzę ir po to. Liepų žiedų arbata gali kaip tik paskatinti prakaitavimą, tačiau ji turi raminantį poveikį. Šios arbatos padeda ir ramina, tačiau visiškai simptomų nepanaikina.
Menopauzės simptomus mažina žuvies taukai:
Omega-3 yra tam tikra riebiųjų riebalų rūšis. Pagrindinės omega-3 riebiosios rūgštys yra alfa-linoleno rūgštis (ALA), eikozapentaenoinė rūgštis (EPA) ir dokozaheksaenoinė rūgštis (DHA). EPA ir DHA yra vadinamosios ilgų grandinių omega-3 rūgštys, kurių paprastai gausu riebioje žuvyje (pvz., lašišoje), taip pat žuvų taukuose, įskaitant ir menkių kepenėles.
Vartojant omega-3 mažėja rizika susirgti širdies ligomis. Na, o menopauzės metu yra padidėjusi rizika sirgti širdies ligomis, tai geriant žuvų taukus, galime save apsaugoti.
Tačiau vis daugiau tyrimų pasirodo, kad omega-3 labai menkai apsaugo nuo širdies susirgimų. Visgi, jei yra bent menkiausias šansas atitolinti ligą, kodėl sau nepadėti. Žuvies taukai nepakenks tai tikrai.
