„Pusryčių fiestos“ metu „Sveikatiada“ skatins mokinius pradėti savo dieną sveikai pasistiprinus. „Šia iniciatyva stengiamės atkreipti dėmesį į pusryčių, itin svarbios sveikos mitybos grandinės dalies, naudą ir būtinumą. Šiais metais vaikai „Sveikatiados pusryčių fiestoje“ susipažins su įvairių pasaulio šalių bei Lietuvos pusryčių tradicijomis ir patiekalais, kuriuos bus kviečiami patys pasigaminti ir paskanauti“, – sakė projekto „Sveikatiada“ koordinatorius Tadas Beržonskas. Organizatoriai šia iniciatyva tikisi padėti tvirtą pagrindą ugdant vaikų įprotį pusryčiauti.
Pasak dietologijos specialistės ir gydytojos Evelinos Cikanavičiūtės, įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje pusryčių nevalgo net 30 proc. vaikų. Tokie patys rezultatai ir kitose Europos šalyse bei JAV. „Dažniausiai vaikai atsisako pusryčių dėl laiko trūkumo ar alkio nebuvimo“, – teigia dietologė. Dietologė pastebi, kad pusryčių valgymas dažniausiai priklauso nuo šeimoje susiklosčiusių tradicijų.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti žurnalistė ir kulinarė Beata Nicholson taip pat laikosi nuomonės, kad puoselėjant pusryčiavimo tradicijas, labai svarbus tėvų vaidmuo. „Manau, kad pusryčių valgymo pamatus labai svarbu pakloti jaunystėje. Geras būdas puoselėti ir tvirtinti santykius ne tik tarp šeimos narių, bet ir tarp draugų, bendruomenės narių – kartu gaminti ir valgyti. Bendras pusryčių stalas, be abejonės, suartina“, – teigia žurnalistė. Paklausta, kuo skiriasi britų ir lietuvių pusryčiavimo tradicijos, ji pastebi, kad Didžiojoje Britanijoje labai giliai šaknis įleidusi sausų pusryčių tradicija, o Lietuvoje populiaresnės košės. „Lietuvoje aš pasigendu sausų pusryčių, kuriuose yra kuo mažiau cukraus ir daugiau skaidulų. Britai pusryčiams valgo daugiau mėsos, kiaušinių, o lietuviai labiau mėgsta blynus“, – kultūriniais pusryčių skirtumais pasidalijo žinoma moteris.
Iš JAV kilęs, tačiau Lietuvoje gyvenantis „G&G Sindikato” būgnininkas Josh McClung vis dar stebisi lietuvių mitybos įpročiais. „Pastebėjau, kad lietuviai nėra linkę ryte daug valgyti. Net apie pusė mano draugų ir pažįstamų iš viso nevalgo pusryčių. O tiems, kurie valgo, pakanka poros sumuštinių, gal dar kokio obuolio ir arbatos. Aš po valandos nualpčiau nuo alkio po tokio mažo maisto kiekio. Aš mokykloje ir tėvų buvau išmokytas, kad rytas be pusryčių – ne rytas“, – sakė muzikantas.
Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ klubo žaidėjas Andrius Skerla teigia, kad nors jis pats vaikystėje niekada neidavo nevalgęs į mokyklą, jo dukra ne visada pusryčiauja namuose. „Mano dukra, kaip ir kiti jos klasės draugai, visuomet nešasi maisto į mokyklą, jį suvalgo pirmųjų pertraukų metu. Manau, kad vaikai pusryčiauti nenori todėl, kad jie ryte keliasi labai anksti. Juk reikia laiko atsibusti, išalkti. Jeigu pamokos vyktų šiek tiek vėliau, pusryčiaujančių vaikų būtų daugiau“, – savo mintimis apie pusryčiavimą namuose pasidalijo A. Skerla.
Dietologijos specialistė ir gydytoja Evelina Cikanavičiūtė pastebi, kad dažniausiai Lietuvoje ant pusryčių stalo galima rasti sumuštinius, varškę su grietine ir uogienėmis, įvairias košes, pienišką kruopų sriubą, kiaušinių patiekalus, blynus. Pasak jos, svarbiausia, kad maistas būtų kuo įvairesnis ir vartojamas pagal sveikos mitybos piramidės principus. Taip vaikai gaus jų vystymuisi ir augimui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų, mikroelementų.
„Vaikai, kurie valgo pusryčius, dažniau renkasi sveikesnį maistą – suvalgo daugiau daržovių, išgeria daugiau pieno ir mažiau vartoja nesveikų gaiviųjų gėrimų bei būna fiziškai aktyvesni. Nustatyta, kad pusryčių valgymas netgi susijęs su geresne atmintimi, aukštesniais rezultatais ir mokyklos lankomumu bei geresne nuotaika. Yra tyrimu, kurie teigia, kad antrieji pusryčiai mokykloje 30 minučių prieš kontrolinį, pagerina jo rezultatus“, – pusryčių naudą įvardija E. Cikanavičiūtė.
Tėvams, kurie susiduria su vaiko nevalgumu, patariama pirmiausia bandyti rasti kompromisą. Galbūt jis pusryčius mieliau suvalgys vykdamas į mokyklą ar joje. Tačiau pirmiausia pusryčių tradicijas reikėtų įskiepyti šeimoje.
