Azerbaidžanas neslepia ambicijų negyvenamą Baku įlankos salą paversti pirmąja nuo išorinių išteklių nepriklausančia, aplinką tausojančia sala.
Naująjį projektą, pavadinimu „Zira Zero Island“, ketinama įgyvendinti per 6-8 metus, jam prireiks bemaž 4,5 milijardų JAV dolerių. „Zira“ – yra senovinis persų toponimas, reiškiantis „vietą, kuri nuskendo“.
Šiuo metu Nargin saloje, kurioje jau greit pildysis įspūdingiausios architektų fantazijos, pavienius lankytojus pasitinka XIX a. statytas švyturys, apleista sovietų karinė bazė bei laivų-vaiduoklių kapinynai.
Nargin (vok. siaurioji sąsmauka) yra didžiausia Baku įlankos sala. Jos ilgis siekia 3,1 km., o plotis – 900 m. Lygiai taip pat sovietai kažkada buvo pakrikštiję Estijai priklausiančią salą. Dabar ji pervadinta „Naissaar“.
„Aš toje saloje niekada nesu buvęs. Nedaug žmonių ten užklysta, nes dauguma salų yra visiškai apleistos. Gal ir gerai, kad iš jų inžinieriai sukurs kažką originalaus. Mane džiugina, kad šalyje turėsime kažką išskirtinio, apie ką galės kalbėti visas pasaulis“, - bet kokiems vertinimams už akių užbėgo mano draugas Faridas, gimęs ir augęs Baku mieste.
„Kaip bebūtų, ši sala neatneš jokios naudos paprastiems žmonėms. Kažkada ji bent jau garsėjo puikiausiais Azerbaidžano arbūzais, o dabar ja galės mėgautis tik turčiai“, - karčiosios projekto pusės nesistengė dangstyti jis.
Dabartinis Nargin salos vaizdas
„Zira Zero Island“ ketinama kurti „septynių keterų“ principu. Septyni gyvenamieji namai atspindės aukščiausias šalies viršukalnes.
„Dramatiškai kalnuotas kraštovaizdis vaidina svarbią rolę šiuolaikiniame Azerbaidžane“, - tokią projekto viziją pateikia oficialus projekto tinklalapis. Deja, čia pat perskaitau nemalonią staigmeną: „Vidurio Azijos Alpės“. Kas gi atsakingas už šį ambicingą projektą, jeigu net nesugeba teisingai įvardyti regiono, kuriame įsikūręs Azerbaidžanas, - pradedu smalsauti.
Pasirodo, jį kuria dvi danų inžinierių ir konstrukcijos vadybininkų firmos. Anot projekto sumanytojų, „Zira Zero Island“ gyvenamųjų namų geometrija atkartos žymiausius šalies kalnus, kurių kontūrai sukurs įsimintiną horizonto liniją, matomą nuo Baku krantinės.
Be septynių kalnus menančių pastatų dar planuojama įrengti maždaug 300-us privačių vilų, iš kurių atsivers pribloškiantis Kaspijos vaizdas.
Tačiau pagrindinė Ziros projekto idėja yra sukurti nuo išorinių išteklių visiškai nepriklausomą, arba „save išlaikančią“ salą. Moderniausios statybų technologijos bus derinamos su išteklius tausojančiais metodais.
Oro temperatūrą novatoriškos salos statiniuose reguliuoti padės prie Kaspijos vandenų prijungtos pompos. Soliarinės stogų plokštės tuo tarpu užtikrins karšto vandens tiekimą. Naujausios fotovoltaikos technologijos (įgalinančios saulės energiją paversti elektra) pajėgs išlaikyti salos baseinų ir akvaparkų funkcionavimą.
„Zira Zero Island“ pelnysis ir iš fakto, jog Baku yra vadinamas „vėjų miestu“. Saloje ketinama įrengti vėjo jėgainę, kuri gamins vėjo energiją, aplinkoje neskleisdama anglies dvideginio pėdsakų.
Panaudotas vanduo keliaus į augalinę vandens nuotėkų valyklą. Vėliau jis bus naudojamas stulbinančiai irigacinei sistemai, kuri leis saloje išlaikyti tropinę augmeniją. Likusi išvalyto vandens dalis tręš dirvožemį.
Galų gale, „septynios keteros“ sudarys prielaidas kalnų mikroklimatui atsirasti. Vėjo vingiai leis efektyviai formuoti viešąsias erdves. Teritorijas, kuriose vėjo gūsiai bus stipriausi, planuojama tankiausiai užsodinti medžiais ir taip kurti lauko pramogoms idealų klimatą.
Ar nederėtų šaliai, turinčiai didžiausią viduje perkeltų asmenų (IDP‘s – ang.) skaičių pasaulyje, rūpintis jų gerove, o ne kurti inžinerines utopijas, - dar sykį klausiu Farido. Juk Kalnų Karabacho konflikto randai anaiptol nėra užsitraukę.
„Taip kalba daugelis žmonių. Tačiau ekonomiškai tai nėra teisingas teiginys. Juk ši įmantri fantazija pirmiausia sutrauks privataus sektoriaus lėšas. Net jeigu vyriausybė ir pridės savų lėšų, vėliau jos atsipirks su kaupu“, - atkerta azerbaidžanietis.
„Tai nėra Latvijos nacionalinės bibliotekos fantomas, statomas badmečiu. Į „Zira Zero Island“ reikia žiūrėti kaip į verslo planą, atnešiantį daugybę pinigų“, - priduria.
Aišku viena: šaliai, kuriai vis dar reikia atrasti save, analogų neturintis architektūrinis projektas suteiks atspirties.
