Pirmiausia išvykusi darbiniais reikalais, Lietuvos Angelika neapleido, tačiau galiausiai priėmė sprendimą apsigyventi svetur ir to visai nesigaili.
Galiausiai pasirinko Austriją
1998 metais moteris, baigusi transporto inžineriją, išvyko padirbėti į Hamburgą, tačiau po metų sugrįžo į Lietuvą, kur įstojo į Klaipėdos universitetą.
„Į Vieną darbiniais reikalais išvažiavau 2000 metais, kadangi studijavau Lietuvoje, dar važinėjau pirmyn-atgal“, – pasakoja pašnekovė.
Tais pačiais 2000-aisiais Austrijoje moteris kartu su komanda įkūrė įdarbinimo įmonę – Austrijoje lietuviams padėdavo rasti darbą žemės ūkyje. Taip čia atsidūrė ir tuometinis draugas Martynas:
„2001 metais mes buvom Lietuvoje, bet 2002-aisiais jis vėl išvažiavo į Austriją ieškoti laimės ir vis negrįžo į Lietuvą.
Aš tais pačiais metais dirbau Tenerifėje, sakiau, važiuojame ten, nes buvo tikrai puiku, dirbau viešbutyje, ir oras, ir gamta, aplinka tiko, mokėjau kalbėti ispaniškai. Bet jis buvo užsispyręs ir iš Austrijos niekur nevažiavo – ir aš išvažiavau paskui jį.“
2002-aisiais Vienoje gimė pirmasis jų vaikas, tačiau 2003-2004 jie grįžo pagyventi į Lietuvą. Sužinojusi apie antrąjį nėštumą, 2005-aisis Angelika paliko valstybės tarnybą ir išėjo į dekretą.
„Nusprendėme išvažiuoti, užsidirbti daugiau pinigų. Atvykom čia ir įsigyvenom. Sunku, aišku, buvo, nebuvo lietuvių, nebuvo draugų, tad vis kas 3 mėnesius važiuodavau 3 mėnesiams į namus, į Lietuvą“, – šypsosi ji.
Atskleidė tiesą apie austrus
Greičiausiai, tai, kad Austrijoje buvo mažai lietuvių ir buvo sunkiausia, išsikrausčius į svetimą šalį, nes kalbą Angelika mokėjo – jos senelis vokietis, o ji – „vilko vaiko“ anūkė.
Be to, 2008 m. moteris sulaukė viliojančio darbo pasiūlymo viešbutyje, kuriame greitai kilo karjeros laiptais. Buvo sulaukusi pasiūlymo dirbti ir Lietuvoje, bet jo atsisakė – su siūloma alga ir dviem vaikais būtų sunku išgyventi.
Nors Austrijoje gyvena jau daugiau nei dvidešimtmetį, Angelika juokiasi, kad niekaip ir nepritapo prie austrų – jie kiek uždaresni, o ir gyvenimo būdas kiek skiriasi:
„Jie yra kitokie žmonės, turi kitokį mentalitetą, mes skirtingai suvokiame gyvenimą ir jį gyvename.
Jie nevaro sau streso, gyvena lėtai, po truputį, jiems viskas gerai, sėdi sau knaipėse. Jie neturi rūpesčių, nes čia gera socialinė sistema – jeigu ir nedirba, gali pragyventi iš to 1000 eurų.“
Tačiau austrai yra laimingesni, pastebi moteris. Galbūt dėl to, kad mažai dėl ko tenka sukti galvą ir gali mėgautis kerinčia gamta bei grynu oru.
„Čia viskas yra šalia – nori pabūti prie jūros, važiuoji į Kroatiją, ežerai Austrijoje ir Vengrijoje nuostabūs. Jeigu aktyviai gyveni, nelabai kas skiriasi nuo Lietuvos, bet Lietuvoje būtų sunkiau pragyventi“, – pastebi pašnekovė.
Vis dėlto, austrai gali būti itin paslaugūs ir puikiai perpranta kitų emocijas, tad jie – puikūs pašnekovai.
Subūrė Austrijos lietuvius
Tik, kad ir kaip patiktų Austrija, Angelika niekad nepamiršo savo lietuviškų šaknų.
„Įkūriau savo organizaciją „Rekreacijos ir turizmo klubas“, rengdavau įvairius renginius – išvykas, piknikus, kviesdavau kalbėti žymius žmones, turėjome projektą „Noriu į Austriją“, pakviesdavau atvykti nugalėtojus, organizuodavau lietuviškus koncertus“, – vardija A. Krause.
Nepamiršdavo ir lietuviškų švenčių, kasmet organizuodavo Jonių, Velykų, Atvelykio šventes. Tačiau labiausiai lietuvius pritraukdavo cepelinadienis – maistas sujungdavo stipriau nei kas kitas. Įvairius žmones pritraukia ir Angelikos organizuojami blusturgiai.
Tiesa, užklupusi koronaviruso pandemija sustabdė veiklas, tad jų apmažėjo, o ir keičiantis gyvenimui Angelika sako norinti pailsėti, bet burdama bendruomenę rado daugybę draugų, su kuriais pastoviai palaiko ryšius.
Moteris kviečia ir kitus apsilankyti Austrijoje, nes daugeliui ši šalis dar neatrasta – imperatoriška Viena užburia savo grožiu, o kur dar galimybė lengvai aplankyti kitas šalis:
„Bratislava nutolusi 80 kilometrų, galima per dieną aplankyti, Budapeštas už 300 kilometrų, taip pat Praha. Be to, 100kilometrų nuo Vienos yra Alpės, ežerai, daug vietų pasivaikščioti, pilna miškų.“
Tik austriška virtuvė, atvirauja ji, mažai kuo skiriasi nuo lietuviškos, vyrauja miltiniai ir bulviniai patiekalai, todėl pačios Angelikos virtuvėje dažniausiai pakvimpa lietuviška burokėlių ar agurkine sriuba.
Daugiau apie imperatoriškosios Vienos grožį, žaliuojančius parkus ir austrų gyvenimo būdą žiūrėkite laidoje „Lietuvis pas lietuvį“ jau šį penktadienį, 17.20 val., per žiūrimiausią televiziją TV3!
