Pagal istorinę ikonografinę medžiagą atkurtą autentišką Žaliūkių medinio vėjo malūno sparnų konstrukciją būtina papildomai sutvirtinti šiuolaikiškomis priemonėmis, siekiant, kad jie ateityje atlaikytų gamtos jėgų šėlsmą – toks sprendimas priimtas 2010 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje įvykusiame Žaliūkių vėjo malūno restauravimo dalyvių pasitarime.
Apžiūrėję malūno pastatą, restauravimo projekto vadovė Saulutė Domanskienė, konstrukcinės dalies projekto vadovas Jakovas Mendelevičius, techninės priežiūros vadovas Jaunius Kavaliauskas, projekto konsultantas praktiniais tradicinių statybos technologijų klausimais Egidijus Prascevičius, UAB „Meba“ direktorė Marija Laisvyda Matusevičienė ir kiti specialistai aiškinosi priežastis, dėl ko šių metų rugpjūčio mėnesį nulūžo du neseniai restauruoto malūno sparnai. Nustatyta, kad sparnai lūžo dėl gamtos jėgų poveikio – stiprios liūties permerkta ir dėl to smarkiai pasunkėjusi sparnų mediena neatlaikė ne kartą kilusio stipraus, gūsingo vėjo.
Žaliūkių medinio vėjo malūno sparnai buvo pagaminti pagal autentišką konstrukciją, remiantis istorine ikonografine medžiaga bei išlikusių analogiškų objektų pavyzdžiais. Vieno iš nedaugelio Lietuvoje senųjų malūnų funkcionavimo technologijos žinovo E. Prascevičiaus teigimu, medinių vėjo malūnų sparnai stiprių vėjų dažnai neatlaikydavo ir praeityje. Malūno sparnų paskirtis – gaudyti vėją, jiems tenka didžiulės apkrovos. Tradiciškai nustatyta, kad malūno sparnų eksploatavimo laikas – penkeri–šešeri metai. Praėjus šiam laikui, sparnai būdavo keičiami, nes veikiama vėjo, lietaus ir šalčio sparnų konstrukcija ir mediena prarasdavo tvirtumą. Esant labai stipriam vėjui, sparnai dažnai nulūždavo.
Šiuo metu nulūžę ir likusieji Žaliūkių malūno sparnai yra nuimti iki kol bus pagaminta ir sumontuota nauja sparnų konstrukcija. Tam, kad nesikartotų malūno sparnų lūžimai, techninio projekto autoriai rekomenduoja autentiško pavyzdžio medinės konstrukcijos elementus sustiprinti papildomais metaliniais strypais, sparnus gaminti iš lengvesnės eglės medienos. Pagal konstruktorių skaičiavimus, toks sprendimas galėtų užtikrinti sparnų stiebų stiprumą esant iki 25 m/s vėjo greičiui.
Žaliūkių medinis vėjo malūnas ir jo technologinė įranga buvo baigti restauruoti 2009 m. lapkričio mėnesį. Malūno restauravimo darbams buvo skirta 621 tūkst. litų pagal Norvegijos finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos remiamą projektą „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms“. Techninį projektą parengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Restauravimo darbus atliko UAB „Meba“. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pripažino, kad atlikti tvarkomieji paveldosaugos darbai, tarp jų ir sparnų atkūrimo darbai, atitinka šių darbų paveldosaugos projekto, paveldo tvarkybos reglamentų ir šiems darbams atlikti išduotame leidime nustatytus reikalavimus. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių vėjo malūno pastatas buvo apdraustas.
Tikimasi, kad Žaliūkių malūnas neilgai trukus vėl sumojuos tvirtesniais sparnais, atlaikys gamtos kirčius ir, esant palankiam vėjui, galės sukti girnas ir malti miltus.
