Pokalbio metu G. Pilkaitienė pasidalijo, kokie ženklai išduoda, kad artimasis jau yra prie mirties slenksčio bei kokie žodžiai dažniausiai yra ištariami prieš mirtį.
Artėjančią mirtį išduodantys ženklai
Pasak G. Pilkaitienės, kiekvienam pacientui gali pasireikšti skirtingi artėjančios mirties ženklai. Taip pat ji pridėjo, kad vieniems žmonėms šių ženklų gali pasirodyti daug, o kitiems – visai mažai.
Vis tik, bendrosios praktikos slaugytoja atskleidė, kad, iš esmės, standartiniai ženklai lieka tie patys.
„Visų pirma, žmonės dažnai skundžiasi, kad jie turi labai mažai jėgų atsistoti, nueiti iki tualeto ir grįžti iki lovos. Net paprasti veiksmai, kaip pakilimas iš lovos, jiems tampa sudėtingi.
Taip pat neretai pasirodo sumažėjęs apetitas, kuomet pacientai atsisako valgyti, kartais atsisako gerti vandenį. Tuomet artimieji labai išsigąsta, bijo, kad žmogus numirs iš bado, tačiau iš tiesų tai yra vienas iš įprastų mirties procesų, kai organizmo procesai lėtėja, jam nebereikia tiek energijos, o gautas maistas šioje fazėje gali būti sunkiai virškinamas“, – teigė specialistė.
G. Pilkaitienė aiškino, kad neretai dėl šių prasidėjusių procesų žmogus gali imti springti, jam gali tapti sunku nuryti maistą. Visa tai taip pat lydi prie atsisakymo valgyti.
„Dar vienas artimiesiems įsimenantis simptomas, pasireiškiantis artėjant mirčiai, yra „agoninis“ kvėpavimas – labai dažnai jau prieš pat pabaigą žmogus ima kvėpuoti retai, nereguliariai, praverta burna, gali atrodyti, kad žmogus gaudo orą.
Visa tai irgi natūralus procesas, nes organizmas jau pradeda stabdyti savo darbą, deguonies reikia vis mažiau. Atrodo, kad žmogus gaudo orą, bet jis šio proceso metu nejaučia nei skausmo, nei diskomforto (dažnai parodo skausminės išraiškos veide nebuvimas), tai yra natūralus mirštančių smegenų refleksas“, – aiškino specialistė.
Anot jos, artėjančią mirtį išduoda ir sumažėję gyvybiniai rodikliai. Pradėjus gaudyti orą sumažėja deguonies prisisotinimas kraujyje.
G. Pilkaitienė pasakojo, kad normali sveiko žmogaus saturacija yra 95-100 proc., priklausomai nuo turimų gretutinių ligų gali būti ir žemesnė, todėl svarbu matuoti šį rodiklį anksčiau, kad būtų žinoma konkrečiam žmogui būdinga saturacijos procentilė.
Jeigu yra matoma, kad ji po truputį krenta – tai ženklas, kad žmogus nebegauna tiek deguonies ir organizmas baigia darbą.
„Dar vienas iš simptomų – sąmonės aptemimas, kai žmogus nelabai šneka, bendrauja. Galbūt atrodo, kad jis visą laiką miega, bet visuomet sakau artimiesiems, kad neaišku, kiek jis girdi, tad vertėtų su juo bendrauti, šnekėti.
Aišku, gali būti ir atvirkščiai, žmogus gali būti pasimetęs, suirzęs, agresyvokas, gali sakyti, kad mato iš šio pasaulio išėjusius žmones – artimuosius, vaikus“, – pasakojo ji.
Galiausiai, pašnekovė atkreipė dėmesį į dar vieną požymį, kuris gali parodyti besiartinančią mirtį. Pasak jos, tai – energijos pliūpsniai.
Ji teigė, kad kartais prieš mirtį žmonės gali imti intensyviai kalbėti apie savo ateities planus, keliones, nori patys atsistoti, nusiprausti, pasigaminti valgyti. Anot jos, šis požymis neretai stipriai suklaidina artimuosius.
Paskutiniai žodžiai prieš mirtį
G. Pilkaitienė pokalbio metu pasidalijo ir paskutiniaisiais pacientų žodžiais prieš mirtį. Anot jos, šie, skirtingai nei artėjančią mirtį išduodantys ženklai, yra panašūs.
Anot jos, dažniausiai prieš mirtį ištariami gražūs žodžiai, padėkos artimiesiems ir personalui. Vis tik, kartais pasitaiko atvejų, kuomet pacientai nori būti vieni, pyksta.
„Daug kas šneka apie tai, kad nepaisant gyvenimo pasiekimų, dėl kurių galbūt didžiuojasi, vis tiek nori daugiau laiko pabūti su šeima. Žinoma, kiti kaip tik prašo juos palikti vienus, nes jų aplinka juos erzina.
Dažnai būna, kad pacientai dėkoja mums už mūsų darbą, ir artimiesiems. Kiti pyksta ant savęs, kad dėl ligos yra netekę savarankiškumo, kad negali nueiti į tualetą, negali susišukuoti plaukų“, – sakė ji.
G. Pilkaitienė pastebėjo, kad neretai pacientai gailisi, kad jie nespėjo ar neišdrįso įgyvendinti savo svajonių. Ji pridūrė, kad labai dažnai įvairios nuoskaudos yra išsakomos artimiesiems tyliai, kartais jas sunku suprasti tiesmukai.
Paklausta, kokiais patarimais dalijasi prie mirties slenksčio esantys pacientai, G. Pilkaitienė pasakojo, kad dauguma iš jų ragina siekti savo tikslų, nebijoti suklysti.
„Aišku, labai daug kas sako, kad reikia labai žiūrėti savo sveikatos. Kartais pasako, kad dešimt metų nesilankė pas gydytoją ir dabar turi, kaip turi“, – aiškino pašnekovė.
Galiausiai, paklausta apie tai, kokia patirtis su mirštančiu pacientu labiausiai įsiminė pačiai pašnekovei, G. Pilkaitienė pasidalijo patirtimi:
„Turėjau žmogų, kuris ilgą laiką neturėjo galimybės išeiti iš namų ir mes išėjome pasivaikščioti. Jis mane apdovanojo nuoširdžia šypsena.
Manau, kad nedaugelis ją matė, o tai tapo man tikru patarimu džiaugtis paprastais dalykais – pasivaikščiojimu, gamta, saulės šviesa.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
