Kas nutinka susižeidus
Viena dažniausių traumų – sumušimas, raumenų ar sausgyslių patempimai ir panašios traumos, kurių metu prasideda uždegimas ir dėl to sumušti audiniai parausta, patinsta, juos skauda, jaučiama “plūstanti” šiluma. Šie požymiai yra pagrindiniai uždegiminių reakcijų elementai. Pažeidžiami ne tik minkštieji audiniai, bet ir kraujagyslės, dažnai atsiranda kraujosruvų (mėlynių). Jei sužeidžiamos galūnės, gali būti pažeidžiami ir raiščiai, kremzliniai ar kauliniai audiniai. Sunkiausios traumos susijusios su galvos ar nugaros smegenų pažeidimais, todėl šiais atvejais reikia paties didžiausio budrumo.
Pirmoji pagalba susižeidus – šaltis
Pirmiausiai reikia apžiūrėti, ar sumušta vieta, pavyzdžiui, galūnė, nebuvo deformuota ir ar nesutriko jos funkcija, ar nėra odos ir gilesnių audinių vientisumo pažeidimų, t.y. ar nėra nubrozdinimų ir žaizdų. Jei buvo patirta smegenų trauma, pirmiausia, ką reikia įvertinti, tai ar nėra tokių simptomų kaip svaigulys, skausmas, pykinimas, vėmimas, dėmesio ir orientacijos sutrikimai ar net sąmonės praradimas. Jei manoma, kad galėjo būti pažeisti nugaros smegenys, geriau kurį laiką nejudėti, iki kol nebus iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Jei trauma panaši tik į paprastą sumušimą ar patempimą, tokiu atveju pirmoji pagalba yra sumuštos, patemptos vietos šaldymas. Šaltis padeda susitraukti išsiplėtusioms kraujagyslėms, į sumuštą vietą priteka mažiau kraujo, slūgsta patinimas, paraudimas ir skausmas. Jei sumušta vieta bus šaldoma iš karto, tuomet tikėtina, kad ir besiformuojanti kraujosruva bus mažesnė arba ji iš viso nesusidarys. Labai svarbu tai, kad “plikas” ledas nebūtų dedamas tiesiai ant odos – geriausia šaldytus maisto produktus ar gryną ledą prieš tai suvynioti į švelnų, natūralų, švarų audinį (pavyzdžiui, medvilninę palaidinę ar skepetą) ir tik tuomet pridėti prie sumuštos vietos. Šaldyti sumuštą vietą rekomenduojama ilgiausiai penkiolika - dvidešimt minučių ir tokią procedūrą pirmąją parą pakartoti kas valandą - dvi nuo šešių iki aštuonių kartų. Kartu su šalčiu galima taikyti ir elastinę terapiją, jei, tarkime, buvo sumušta galūnė; stengtis ją dažnai pakelti ir palaikyti ramybės būsenoje virš širdies lygio. Tokiu būdu taip pat sumažinamas sumuštos vietos skausmas ir tinimas. Šaldyti sumuštą vietą galima iki kelių pirmųjų parų po įvykio, vėliau ši procedūra nėra veiksminga, todėl ir sakoma, kad pirmoji pagalba susimušus yra šaltis, tvarstymas ir pakėlimas.
Ką daryti, jei vis tiek skauda
Jei nėra žaizdos ar nubrozdinimų, skaudamą vietą taip pat galima patepti specialiais geliais, kremais ar tepalais nuo skausmo ir uždegimo. Juos reikėtų vartoti tik taip, kaip aprašyta pakuotės lapelyje. Jeigu išorinių priemonių nuo skausmo nepakanka, galima vartoti vaistinius preparatus nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, deksketoprofeną, kurio Lietuvoje galima rasti įvairiomis farmacinėmis formomis. Šis vaistas skirtas skausmui malšinti, priklausantis vadinamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Jis vartojamas trumpalaikiam simptominiam lengvo ir vidutinio stiprumo ūminiam skausmui, tokiam kaip raumenų ar sąnarių skausmui, skausmingų mėnesinių (dismenorėjos), dantų skausmui malšinti. Šis vaistas skirtas suaugusiems pacientams. Dolmen paketėlius su geriamuoju tirpalu visuomet galima turėti kuprinėje ar rankinėje, kad prireikus būtų galima patogiai suvartoti. Dolmen tinkamas, net jei ir nėra progos vaisto vartoti su maistu, nes jį galima vartoti ir prieš valgį. Dėl vaisto vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Jei skausmas, patinimas ir paraudimas nedingsta
Jei sumuštai vietai ir toliau būdingi pagrindiniai uždegimo požymiai (praėjus kelioms paroms nuo traumos skausmas toks pat aštrus arba net stiprėjantis, patinimas nepraeinantis arba net intensyvėjantis, o galūnės funkcija ir toliau sutrikusi), tuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
