Psichologė Šarūnė Vienė pataria tėvams, kurie turi paauglius vaikus ir trokšta išlaikyti artimą ryšį su jais.
Paauglystę iš tiesų būtų galima pavadinti vienu sunkiausių laikotarpių kiekvieno gyvenime. Kokie požymiai išduoda, kad vaikas pradeda įžengti į šį naują etapą?
Kartais su tėvais juokauju, jei pajusite, kad su vaiku santykiai prastėja, tikėtina, kad vaikas žengia į paauglystės etapą. Sustiprėja vaikų savarankiškumas, keičiasi prioritetai, socialinis ratas, pomėgiai. Išryškėja savęs paieškos. Tampama emociškai jautresniais ir nepastoviais. Būdingas dažnas prieštaravimas, Nenoras priimti taisyklių ir elgesio normų. Išauga draugų autoritetas. Paauglystės laikotarpį dažnai apsunkina susilpnėjusi vaiko savivertė ir išaugęs noras būti pripažintam socialiai. Tai dažnai tampa netinkamo paauglio elgesio viena iš priežasčių.
Kokias dažniausiai klaidas daro tėvai, norėdami užmegzti artimesnį ryšį su paaugliu?
Svarbu kiek įmanoma pasitikėti vaiku ir jo priimamais sprendimais. Siekti lygiaverčio santykio, nes paaugliai labai jautriai reaguoja jei pajaučia, kad juos nuvertina, kad suaugę nepriima kaip sau lygių. Svarbu suvokti, kad paauglystėje ne moralizavimas ir ne griežta kontrolė vaikus apsaugo nuo netinkamų sprendimų, o nuoširdus tėvų bendravimas, domėjimasis, bandymas suprasti paauglį ir jo poelgius.
Dažnai vaikas paauglystėje užsisklendžia savyje. Kaip tėvai gali atrasti kelią į santarvę ir susibendravimą su juo?
Kaip taisyklė kuo paaugliai labiau užsisklendžia, tuo tėvai labiau bando rasti priėjimą prie vaiko vidinio pasaulio. Galima sveikinti už pastangas, tačiau dažnai tėvai perlenkia lazdą ir paauglys dar labiau užsisklendžia. Turbūt nesu sutikusi paauglio, kuriam nebūtų svarbu turėti savo ir tik savo asmeninę erdvę.
Kita vertus suprantamas ir tėvų noras suprasti paauglį, sužinoti ką jis galvoja, kaip jaučiasi, su kokiomis situacijomis susidūrė. Svarbiausia leisti paaugliui pabūti vienam bet parodyti, kad jūs esate visada pasiruošęs išklausyti, nes jums rūpi. Galima tiesiog pasakyti paaugliui „Matau, kad esi nusiminęs, jei norėsi galime apie tai pasikalbėti. Man tikrai įdomu.“ Ir jis ateis, gal ne šiandien, ne rytoj, bet tikrai ateis.
Kaip ankstyvoje paauglystėje tėvai turėtų žiūrėti į internetinį vaikų gyvenimą: ar privaloma jį kontroliuoti pilnai, o galbūt suteikti visišką laisvę?
Ir perdėta kontrolė ir visiškos laisvės suteikimas tai kraštutinumai. Jie nėra tinkamas sprendimas. Vietoj to naudingiau būtų šviesti vaiką ar paauglį apie galimas grėsmes ir pasekmes. Aptarti kas yra priimtina ir kas nelabai. Geriausia būtų, kad tėvai pasitikėtų paaugliu ir suteiktų laisvės tam tikrų pagrindinių taisyklių kontekste. Ir tai galioja ne tik kalbant apie socialines erdves, bet ir apie kitas gyvenimo sritis – mokymąsi, elgesį, tarpusavio santykius.
