Prasidėjus šaltajam metų laikui, visada padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, o ypač vaikų, sugrįžusių į mokyklas ir darželius. Susirgusį vaikutį kiekviena rūpestinga mama nesunkiai atpažįsta: jis tampa irzlus, neramus, kartais mieguistas, pradeda mažiau ir nenoriai valgyti, gali pakilti kūno temperatūra, bet dažnai abejojama – kada gydyti prasidėjusią slogą, o gal geriau palaukti, ar būtina kreiptis į gydytoją, kai vaistinių lentynos lūžta nuo įvairiausių sirupėlių.
Susirgs ar ne, priklauso nuo imuniteto
Šeimos gydytoja Lina Petrulytė sako, kad yra daug priežasčių, kodėl vieni peršalimo ligomis serga dažniau, kiti – rečiau. Dažniausiai priežastys yra susijusios su aplinka ir gyvenimo būdu. Šaltas klimatas, rūkymas, užterštas oras sudaro palankias sąlygas sirgti. Šeimose, kuriose auga keli vaikai, ar jiems pradėjus lankyti vaikų kolektyvą dėl dažnesnio kontakto su sergančiais tikimybė užsikrėsti ir susirgti peršalimo liga taip pat didesnė. Susirgus vienam iš šeimos narių, tarkime, rinoviruso infekcija, suserga du trečdaliai namiškių. Stresas, pervargimas, grūdinimosi stoka, nepakankama mityba, mažakraujystė, neatpažinta ar negydoma alerginė sloga, astma, kvėpavimo organuose glūdinti infekcija taip pat gali būti susirgimo priežastimis. Anot gydytojos, reikšmingiausia peršalimo ligų priežastis – vaikų imuninės sistemos nesubrendimas ar įgimtas imunodeficitas, kai gaminamas per mažas antikūnų kiekis, trūksta limfocitų.
Alergiško vaiko imuninė sistema savitai reaguoja į virusus. Sergant peršalimo liga, gaminasi mažiau teigiamų antikūnų, nesusiformuoja patvarus imunitetas, galintis apsaugoti nuo tos pačios ligos. Be to, sergant gaminasi alerginiai antikūnai, kurie sukelia alergines reakcijas.
Sakoma, kad suaugęs žmogus bent kartą per metus suserga nekomplikuota peršalimo liga. Ugdymo įstaigas lankantys vaikai peršalimo ligomis gali sirgti net 12 kartų ir dėl to, anot šeimos gydytojos Linos Petrulytės, nereikėtų sakyti, kad jūsų vaikas amžinas ligoniukas. „Neretai būna, kad vaikai, ypač lankantys ugdymo įstaigas, atrodo, serga nuolat, bet ūgtelėję dažniausiai „pameta“ visas vaikystėje turėtas ligas“, – sako gydytoja.
Bijoti reikia ne karščiavimo, o ligos
Pasak gydytojos, dažnai tėvai pernelyg išgąstingai sureaguoja į atžalą staiga užklupusį karščiavimą, bet būtent karščiavimas atspindi, ar organizmas kovoja su liga ir kada vaikas ima sveikti. „Karščiavimas – apsauginė organizmo reakcija, tad jeigu nuolat ją slopiname, silpnėja organizmo imunitetas, – perspėja gydytoja. – Kai vaikas karščiuoja, organizmas priešinasi ligos sukėlėjams, kovoja su jais. „Numušus“ temperatūrą, virusų ir bakterijų prisidaugins dar daugiau. Jeigu vaikas jaučiasi pakankamai gerai, nereikia visada stengtis, kad sergančio vaiko temperatūra būtų normali, nes galime pridaryti daugiau žalos“, – primena gydytoja.
Karščiavimo metu suaktyvėja toksinus ardantys fermentai, intensyvėja antikūnų prieš virusus ir bakterijas gamyba, todėl karščiuojantis ligonis turi būti tinkamai slaugomas, kitaip karščiavimas gali tapti pavojingu. Ypač atidžiai reikia slaugyti karščiuojantį kūdikį, mažą vaiką. Būtina gerti pakankamai šiltų skysčių, geriausia – vaistažolių arbatėlių. Jei temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas, mažylį būtinai turi apžiūrėti gydytojas. „Vaikų karščiavimas – viena dažniausių problemų, dėl kurių tėveliai kreipiasi į gydytojus. Jeigu karščiuoja kūdikis, kurio amžius yra iki mėnesio, būtina į medikus kreiptis nedelsiant. Tėveliams negalima patiems gydyti šešių mėnesių nesulaukusių kūdikių. Vyresniems vaikams tėvai suteikti pagalbą gali ir patys, priklauso nuo to, kaip vaikas jaučiasi“, – sako gydytoja.
Ligos priežastimi dažniausiai būna virusinė infekcija, todėl jokiu būdu be gydytojo nurodymų negalima vaikučiui duoti antibiotikų. Antibiotikai tinkami tik bakterinėms infekcijoms gydyti.
Nors peršalimo ligos yra gerybinės eigos, bet jos linkusios pasikartoti ir sukelti komplikacijų: sinusitą, anginą, laringitą, bronchitą, plaučių uždegimą. Vaikams viršutinių kvėpavimo organų infekcija dažnai komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu – otitu.
Infekcija dalintis nederėtų
Susirgus virusine infekcija, kuria dažniausiai prasideda visos peršalimo ligos, reikėtų likti namuose, gulėti lovoje, gerti šiltas vaistažolių arbatas, avėti šiltas vilnones kojines ir gydytis, o ne eiti į kolektyvą ir dalyti virusinę infekciją kitiems. Reikia pasirūpinti kambario švara: plauti, šluostyti dulkes, vėdinti. Vaiką reikia aprengti šiltai, bet negalima leisti suprakaituoti, o suprakaitavusį būtina perrengti. Kūdikį reikia dažnai nešioti, nes būnant vertikalioje padėtyje jam lengviau kvėpuoti. Nors vaistinėse apstu reklamos išgirtų, stebuklus darančių vaistų, bet gydyti ligonį būtina tik gydytojo skirtais vaistais.
Norintiems išvengti peršalimo ligų, o susirgus – greičiau pasveikti, gydytoja L. Petrulytė siūlo šaltuoju metų laiku vartoti ežiuolę, vitaminą C, imbierą, medų ir medaus produktus. „Vieno vaisto nuo peršalimo nėra, tad ir profilaktikai vertėtų pasirinkti keletą skirtingų priemonių“, – pataria gydytoja.
Vartojant ežiuolės preparatus sumažėja rizika susirgti peršalimo ligomis, o susirgus – sutrumpėja ligos trukmė, rečiau prireikia antibiotikų. Ežiuolės preparatai stimuliuoja imunitetą, suaugusiesiems gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo ligos simptomus. Reikia atminti, kad šis augalas ypač kiečiui, ambrozijai alergiškiems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, vaikams – odos bėrimus.
Vitaminas C, vartojamas kelis mėnesius kaip maisto papildas, sumažina sergamumą peršalimo ligomis.
Geriant arbatas, vertėtų nepamiršti imbiero, kuris itin tinka peršalimo ligų profilaktikai ir imunitetui stiprinti.
Medus, kaip natūrali gydomoji priemonė, nuo seno vartojamas peršalus, su juo daromos inhaliacijos. Kovojant su peršalimo ligomis, tinkamiausias liepų medus. Jis vartojamas anginai, slogai, laringitui, bronchitui, tracheitui, bronchinei astmai gydyti. Tai puiki antibakterinė priemonė.
Medus su ridikais: išskobti juodojo ridiko vidų ir pridėti medaus. Palaikyti parą. Arba išspausti ridikų sultis ir 2 stiklines ridikų sulčių sumaišyti su stikline medaus. Gerti po 1–2 šaukštus, vaikams – po arbatinį šaukštelį kas valandą.
Geros dienos pradžia – medaus šaukštelis
Bitininkė Roma Mačienė sako, kad sveikas žmogus turi vadovautis posakiu – „valgyk medų kol sveikas, tam, kad nesusirgtum“. Anot bitininkės, pastovus medaus vartojimas po šaukštelį ryte – geriausia ligų prevencija. Poveikis būtų kur kas veiksmingesnis, jeigu vartotume ne tik medų, bet ir bičių duonelę bei žiedadulkes. Tuomet organizmas gautų pakankamai mineralinių medžiagų ir vitaminų, tad peršalimo ligos liktų nieko nepešusios.
Rytinis medaus šaukštelis ne tik sustiprina imunitetą, bet ir puikiai patenkina angliavandenių poreikį, pakelia tonusą, gerina smegenų veiklą. Tad vaikai, vartojantys medų ir jo produktus, ne tik rečiau serga peršalimo ligomis, bet ir pamokų metu būna kur kas aktyvesni ir labiau susikaupę.
Bitininkė sako, kad net sergant rimtomis ligomis pravartu vartoti medų, mat jis padeda geriau įsisavinti medikų paskirtus vaistus. Medus – puikus mineralinių medžiagų nešėjas, kuris iš karto patenka į kraują. Taigi tuo pačiu metu vartojant ir vaistus, jie žymiai greičiau pasiekia reikiamus organus, todėl ima sparčiau veikti.
Nepasiklysti medaus įvairovėje, anot bitininkės, labai paprasta. Tereikia pasikliauti savo skoniu. „Paragaukite ir suprasite. Kuris jums skaniausias, vadinasi, tas ir tinkamiausias. Medus unikalus tuo, kad kiekvieną kartą jo sudėtis yra skirtinga“, – sako bitininkė.
Nors Lietuvoje labiausiai vertinamas liepų žiedų medus, bet bitininkė sako, kad ryte pasimėgauti šaukšteliu liepų žiedų medumi – ne pats geriausias pasirinkimas. Šio medaus rūšis skatina prakaitavimą, tad rytinis arbatos puodelis su šaukšteliu liepžiedžių medaus gali padėti greičiau pasigauti peršalimo ligą, nei nuo jos apsiginti. Pats neutraliausias – įvairių žiedų medus, kuris tinka ir prie arbatos ar kavos puodelio, ir gydantis. „Niekada netirpinkite medaus šiltoje arbatoje, o tiesiog įsidėkite šaukštelį medaus į burną ir užgerkite jį arbata ar kava. Tuomet ne tik pajusite jo unikalų skonį, bet ir pagal poreikį sumažinsite arba padidinsite skrandžio rūgštingumą“, – sako bitininkė.
