Atsakė, ar kaitinamasis tabakas sveikiau už cigaretes: kiti mano neteisingai

Šia tema pasikalbėti sutiko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovė viešiesiems ryšiams Auksė Kontrimienė.

Ji pasakojo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu aiškinama, kaitinamojo tabako gaminys yra „naujoviškas tabako gaminys, kuris kaitinamas tam, kad iš jo išsiskirtų nikotinas ir kitos cheminės medžiagos, kuriuos įkvepia vartotojas (-ai), ir kuris pagal savybes yra bedūmis tabako gaminys arba rūkomojo tabako gaminys.“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žiežmariuose sulaikytas vyras, automobiliu gabenęs 34 tūkst. cigarečių pakelių

„Maxima“ praneša apie pokyčius: šias prekes turėsite rinktis iš sąrašo

Pokyčiai pirkėjams: štai kokių prekių nuo 2025 m. parduotuvėse nebematysite

Specialistė taip pat atskleidė, kad, remiantis 2024 m. NTAKD užsakymu vykdytos 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, paaiškėjo, kad kaitinamasis tabakas – antroji šalyje labiausiai paplitusi rūkymo forma.

„23 proc. gyventojų kasdien rūko tabako cigaretes, cigarus ar pypkę (29 proc. rūkė bent kartą per paskutines 30 dienų). 7 proc. gyventojų kasdien vartoja kaitinamojo tabako gaminius (11 proc. vartojo bent kartą per paskutines 30 dienų). 4 proc. gyventojų kasdien vartoja elektronines cigaretes (10 proc. vartojo bent kartą per paskutines 30 dienų)“, – pasakojo ji.

Mitai apie kaitinamąjį tabaką

Ėmus analizuoti kaitinamojo tabako patrauklumą, A. Kontrimienė pasakojo, kad tendencija tokia, kad per paskutiniuosius penkerius metus elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimas dažnėjo.

Paklausta apie tai, kodėl kaitinamasis tabakas tampa patrauklia rūkymo forma Lietuvos gyventojams, ji tikino, kad pagrindinės priežastys yra trys.

„Kaitinamasis tabakas dažnai pateikiamas kaip mažiau kenksminga alternatyva tradicinėms cigaretėms. Jis patrauklus dėl:

• mažesnio dūmų kvapo;
• marketinge naudojamos „sveikesnės alternatyvos“ idėjos;
• inovatyvaus dizaino ir naujovės įspūdžio“, – aiškino ji.

Anot specialistės, marketinge naudojama „sveikesnės metimo rūkyti alternatyvos“ idėja iš tiesų nėra patvirtinta moksliniais duomenimis.

Dėl to A. Kontrimienė ragino neapsigauti ir netikėti kiekvienu prekybininkų tariamu žodžiu, mat mokslinių įrodymų tam dar nėra:

„Nors tabako pramonė skelbia, kad kaitinamasis tabakas gali padėti mesti rūkyti, nepriklausomų mokslinių tyrimų, kurie tai patvirtintų, trūksta. Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja kaitinamųjų tabako gaminių kaip priemonės mesti rūkyti.“

Ar kaitinamasis tabakas sveikiau už cigaretes?

Pokalbio metu taip pat paaiškėjo, kad nors kaitinamojo tabako poveikis nėra pilnai ištirtas, tačiau tam tikri faktai apie jį yra žinomi.

Pasak A. Kontrimienės, visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kad kaitinamajame tabake yra cheminių medžiagų, įskaitant ir nikotiną, kurios sukelia priklausomybę ir kenkia sveikatai.

Taip pat ji pasakojo, kad, anot mokslininkų, kaitinamojo tabako gaminiai gali būti tokie pat žalingi, kaip ir tradicinės cigaretės, o reguliaraus rūkymo pasekmės priklauso nuo vartojimo trukmės ir intensyvumo.

„Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitę įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu, kaitinamojo tabako gaminiu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.

Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės (stažo) ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai.

Taip pat rūkymas yra viena iš išvengiamų mirčių priežasčių, tikimybė mirti nuo širdies kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų“, – faktus dėstė A. Kontrimienė.

Ji pridėjo, kad rūkymas taip pat gali stipriai paveikti sveikatą, tad ragino atkreipti dėmesį į kaitinamojo tabako pasekmes organizmui.

„Rūkymas (taip ir kaitinamojo tabako) turi daugybę neigiamų pasekmių sveikatai, įskaitant:

• kvėpavimo sistemos ligas: rūkymas sukelia lėtines obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) formas, bronchitą ir plaučių vėžį.
• širdies ir kraujagyslių ligas: rūkymas padidina infarkto ir insulto riziką.
• imuninės sistemos sutrikimus: rūkantieji dažniau serga peršalimu ir kitomis infekcijomis.
• kitas sveikatos problemas: rūkymas taip pat yra susijęs su įvairiomis kitomis ligomis, įskaitant diabetą, inkstų ligas ir tam tikrų rūšių vėžį“, – apie problemas sveikatai remdamasi Jungtinių Amerikos Valstijų Sveikatos ir žmogiškųjų išteklių tarnybos informacija pasakojo A. Kontrimienė.

Kaitinamojo tabako poveikis aplinkai

Prabilus apie tai, kaip kaitinamojo tabako poveikis veikia aplinką, specialistė pasakojo, kad poveikis greta rūkančiojo stovintiems asmenims tikrai yra.

Dėl to ji pasidalijo Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsniu, kuris apibrėžė vietas, kuriose draudžiama rūkyti.

„Rūkyti yra draudžiama šiose vietose:

1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;

2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

3) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse;

4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;

5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;

7) dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas;

8) lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas;

9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui <...>“, – draudžiamas vietas pristatė ji.

Galiausiai, specialistė pabrėžė, kad saugaus rūkymo būdo nėra, o norint apsaugoti save ir aplinkinius, rekomenduojama tokio įpročio atsisakyti visiškai.