Savo ruožtu VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytojas endokrinologas prof. Vaidotas Urbanavičius pastebi, jog jodo tabletės nuo radiacijos apsaugotų tik fragmentiškai: „Tai padės nuo radioaktyvaus jodo poveikio, tačiau ne nuo kitų izotopų, kurie išsiskiria į aplinką įvykus atominei avarijai. Aišku, bet kuriuo atveju reikėtų apsisaugoti nuo to, ko įmanoma.“
Profesorius, pabrėždamas, kad jodo stygius yra taip pat pavojingas kaip ir perteklius, priduria, kad bandantieji pasitikrinti jodo atsargas vadinamuoju odos testu neturėtų būti patiklūs.
Atakuoja skydliaukę
„Kai įvyksta tokios katastrofos kaip Černobylio atominės elektrinės avarija, į aplinką išsiskiria įvairūs izotopai. Vieni jų yra greičiau irstantys, kiti gamtoje išsilaiko daug metų. Iš tų, kurie pasirodo pirmieji, bet greitai suyra, yra ir radioaktyvūs jodo izotopai. Jeigu jais nešinas debesis iškrenta tam tikroje aplinkoje, radioaktyvieji jodo izotopai neišvengiamai pateks į žmogaus mitybos grandinę ir į skydliaukę. Reikšmingiausios to pasekmės – skydliaukės vėžys“, – aiškino V. Urbanavičius.
Jis pabrėžė, kad pagrindinė apsisaugojimo priemonė tokiu atveju – būti pasiruošus ir arsenale turėti tablečių su jodu. Jas išgerti įvykus nelaimei reikėtų tam tikru atstumu nuo avarijos vietos esantiems žmonėms.
„Kaip veikia jodo tabletės? Jos nėra radioktyvios, bet turi nemažai jodo, kuris, patekęs į skydliaukę, ją užblokuoja ir kito jodo iš aplinkos nebepriima. Tokiu būdu žmogų apsaugo nuo radioaktyvaus jodo poveikio, tačiau, aišku, neapsaugo nuo kitų izotopų“, – sakė pašnekovas.
Gydytojas priminė, jog toje radiacijos paveiktoje aplinkoje, kur trūko jodo, žmonių skydliaukės tą jodą greičiau sugėrė ir, įrodyta, jog dėl to išaugo susirgimų skydliaukės vėžiu.
Stokojant vystosi negrįžtami pakitimai
Kalbėdamas apie jodo svarbą organizmui medikas atkreipė dėmesį, jog jis kaip mikroelementas labai svarbus žmogui, nes yra naudojamas skydliaukės hormonų gamyboje: „Jei jodo trūksta, tuomet sutrinka skydliaukės veikla. Tai atitinkamai atsiliepia ir hormonų sintezei, kuri labai svarbi medžiagų apykaitai ir reikalinga viso organizmo vystymuisi.“
Skydliaukės hormonai atsakingi už medžiagų ir energijos apykaitą, augimą, psichinį vystymąsi, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, daro įtaką nervų sistemos veiklai, raumenų, kraujo apytakos, endokrininių liaukų, lytinei funkcijai.
„Sunkiausios pasekmės patiriamos, jei yra jodo deficitas nėštumo metu. Iki 12 nėštumo savaitės, kol vyksta vaisiaus pagrindinių organų vystymasis, vaisius skydliaukės hormonus gauna tik iš mamos. Jei trūksta jodo mamos organizme, nepagaminama daugiau skydliaukės hormonų pagal didesnį poreikį. Tokiais atvejais dažnesni persileidimai, naujagimių mirtingumas, naujagimiui vystosi skydliaukės funkcijos nepakankamumas, sunkus protinis atsilikimas, kurčnebylumas, žvairumas ir kt. Nėštumo metu atsiradę centrinės nervų sistemos pokyčiai vaisiui yra negrįžtami“, – pasakojo Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad vaikams ir paaugliams jodo deficitas lemia endeminę strumą (kitaip – gūžį), jaunatvinę hipotirozę, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimus. „Suaugusiems taip didėja skydliaukė (vystosi gūžys), vėliau – formuojasi skydliaukės mazgai, sunkiais atvejais kartais sumažėja skydliaukės hormonų gamyba, vystosi hipotirozė. Vyresniems žmonėms, esant mazgams skydliaukėje, jie kartais tampa autonomiškai aktyvūs ir skydliaukės funkcija gali suaktyvėti, ypač pradėjus atstatinėti jodo deficitą.
Esant sunkiam ir užsitęsusiam jodo deficitui žmonės darosi lėtesni, nervingi, jautresni, priauga svorio, jaučia nuovargį, dingsta darbingumas. Net ir nedidelis jodo stygius organizme sukelia pažinimo funkcijos sutrikimus, energijos ir jėgų trūkumą, svorio didėjimą, psichikos pokyčius, plaukų slinkimą, atminties sutrikimus, menstruacinio ciklo, vaisingumo, libido sutrikimus, blogą nuotaiką, odos sausumą ir kitus“, – aiškino profesorė.
Ji pridūrė, kad jodo trūkumą neretai lydi seleno stygius, dažniau rūkantiems, esant pertekliniam floro, bromidų vartojimui ar gausiai vartojant termiškai neapdorotas daržoves (soja, brokoliai, rapsai, kopūstai), kurios turi natūralių medžiagų, apsunkinančių jodo pasisavinimą organizme.
Pavojingas ir perteklius
Tačiau neigiamos įtakos gali turėti ir jodo perteklius. „Jei žmogus dėl kažkokių priežasčių vartoja jo per daug, dėl to gali būti blokuojama skydliaukės veikla. Daliai žmonių tai gali nedaryti jokios įtakos, o dar kitiems – suaktyvinti“, – tokį paradoksalų jodo pertekliaus poveikį įvardijo V. Urbanavičius.
Dažniausiai perteklinis jodo kiekis gaunamas naudojant įvairius vaistus (pvz., taikomus širdies ritmo sutrikimams gydyti) ar medicinoje naudojamas medžiagas: dezinfekcijai ar antibakteriškai veikiančias, kuriose yra jodo, ar naudojant rentgenokontrastines medžiagas, atliekant vaizdinius tyrimus medicinoje. „Jodo kiekis vaistuose ar minėtose medžiagose esantis yra kelis šimtus ar tūkstančius kartų didesnis nei yra organizmo poreikis. Jodo perteklius saugomas organizmo riebaliniame audinyje ir gali būti perteklinio jodo šaltiniu keletą mėnesių po jodo pavartojimo“, – pridūrė Dž. Veličkienė.
Gauname su maistu
Jodas paprastai paimamas iš gamtos ir gaunamas su maistu. „Jodas kaip mikroelementas yra aptinkamas gamtoje, tačiau jo kiekiai pasiskirstę netolygiai: jodo daugiau žemumose, kuo aukščiau, tuo jo yra mažiau. Nedideli jodo kiekiai aptinkami vandenyje, dirvoje, žemėje, taip pat – maisto produktuose: jūros dumbliuose, moliuskuose, jūros kopūstuose, žuvyse“, – vardijo V. Urbanavičius.
Dž. Veličkienė patikslino, jog iki 58 proc. jodo galima gauti su gyvūninės kilmės produktais (nes gyvuliai šeriami pridedant jodo papildų) arba iki 32 proc. su augalinės kilmės produktais, jei jie išauginti regione, kur yra pakankamas jodo kiekis dirvožemyje.
„Apie 4 proc. jodo gaunama su vandeniu ir 2 proc. su įkvepiamu oru. Į maisto produktus natūraliai jodas patenka iš dirvožemio, todėl jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose. Gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje bei dirvožemyje jodo nėra, todėl ir augaluose jodo yra labai mažai“, – sakė gydytoja endokrinologė.
PSO rekomenduojama paros norma vyresniems nei 12 m. vaikams ir suaugusiems žmonėms –150 µg/p, nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi – 250 µg /p, vaikams nuo 1 iki 5 metų 90 µg /p, 6–12 metų vaikams – 120 µg/p.
Deficitinis regionas
V. Urbanavičius patvirtino, kad Lietuva iš dalies priklauso regionui, kur fiksuojamas nedidelis jodo deficitas gamtoje, todėl šalyje kaip ir daug kur pasaulyje, aktyviai vykdoma maisto jodavimo programa.
Paprastai 1 grame valgomosios druskos būna 40–50 µg jodo, bet skirtingose šalyse jodo kiekis joduotoje druskoje gali skirtis. Jūros druskoje jodo yra kiek mažiau nei dirbtiniu būdu joduotoje druskoje, bet joje yra kitų mineralų.
„Tam įtakos turi šiandien vis labiau naudojamos cheminės medžiagos. Tiesa, pajūrio zonoje aplinkoje jodo gal ir yra pakankamai, tačiau savaitė prie jos praleistų atostogų negarantuoja, kad pavyks pasipildyti mikroelemento atsargų. Jodo organizmas nesukaupia ilgam laikui, tad geriausia jodo stygiaus profilaktika – jo turtingo maisto vartojimas su maistu“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Dž. Veličkienė pridūrė, jog kiti galimi jodavimo būdai – geriamo vandens, duonos, aliejaus jodavimas. „Jei jodo deficitas regionuose nekoreguojamas, jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15–20 proc. žemesnis nei regionų, kur jodo netrūksta, gyventojų bei dažnesnės skydliaukės ligos bei yra duomenų, kad dažnesnės ir kitos su metaboliniu sindromu susijusios ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies ligos ar net vėžys“, – pastebėjo ji.
Kaip sužinoti, ar netrūksta jodo?
Paklaustas, ar yra būdų išsiaiškinti, kokias jodo atsargas žmogus turi sukaupęs, V. Urbanavičius pabrėžė, kad, vertinant iš medicininės pusės, susidūrus su skydliaukės ligomis svarbesni yra skydliaukės hormonai, jodo atskirai niekas netiria.
„Jodo kiekis tiriamas nebent epidemiologinei zonai nustatyti. Dažniausiai imamas tam tikro amžiaus vaikų šlapimas, tai – gana brangus tyrimas, tam reikia specialios aparatūros. Tada tiriama, kiek tuose regionuose išsiskiria jodo. Bet kažkokių profilaktinių tyrimų, kaip vandenyje yra tiriamas geležies, kalcio kiekis, jo kietumas, jodo niekas netiria“, – kalbėjo pašnekovas.
Dž. Veličkienė pridūrė, kad atskiriems žmonėms jodo deficitas gali būti įtariamas pagal skydliaukės dydžio, funkcijos aktyvumo pasikeitimus ar kitus simptomus.
Savo ruožtu internete platinamo patarimo jodo stygiui nustatyti – vadinamojo odos testo, kai ant odos užtepus jodo tikrinama, ar jis palieka žymę, ar susigeria – medikai nesiūlo priimti už gryną pinigą.
„Tai daugiau liaudiški būdai. Bet tiesa ta, kad jodo tirpalą naudojant žaizdoms dezinfekuoti, dalis jodo išties patenka į organizmą“, – sakė V. Urbanavičius.
