Pro lęšį praeina šviesos spinduliai ir jeigu tinklainėje jie krenta teisingai, galime džiaugtis puikiu regėjimu. Tuo tarpu ragenos optinė galia sudaro 2/3 visos akies optinės galios. Jeigu ragena yra taisyklingos, apvalios ir lygios formos, aiškiai matome aplink save esančius objektus. Tiesa, jeigu lęšio ar ragenos forma bei padėtis nėra taisyklinga, arba akies paviršius yra pažeistas, matyti ryškius vaizdus tampa sudėtinga. Astigmatizmas – tai regėjimo sutrikimas, refrakcijos yda, kai akis skirtingai laužia spindulius horizontalioje ir vertikalioje plokštumose. Tai reiškia, kad vertikalūs ir horizontalūs elementai matomi ne vienodai, objektai atrodo tarsi ištempti, suploti arba neryškūs. Tačiau kaip atsiranda ši rekreacijos yda ir kaip ją gydyti? Atsakymai tekste.
Astigmatizmas – kas tai?
Astigmatizmas, tai dažas regėjimo sutrikimas, lemiantis neryškų matymą. Tiesa, daugelis žmonių turi tam tikrą astigmatizmo lygį, tačiau ne visiems būtina koreguoti regėjimą. Esant astigmatistiniams pakitimams, žmogaus akies paviršius, vadinamas ragena, yra netaisyklingos formos ir tai sukelia regėjimo problemų. Ši būklė dažnai pasireiškia kartu su trumparegyste arba toliaregyste. Astigmatizmą taip pat gali sukelti netaisyklingos formos lęšiukas, esantis už ragenos akies viduje, akies paviršiaus pažeidimai, traumos bei keratokonusas (akių liga, kuriai būdingas ragenos formos kitimas).
Paprastai akys yra sferinės arba apvalios formos. Kai šviesa patenka į akį, ji lūžta tolygiai ir patenka į tinklainę akies gale, tuomet matomas vaizdas yra aiškus. Tačiau, ragenai ar lęšiukui esant netaisyklingos formos, šviesa, patekusi į akį, susikerta ne viename, bet dvejuose židiniuose. Taigi, akis negali tinkamai sufokusuoti į tinklainę patenkančios šviesos, vaizdas tampa išblukęs arba iškraipytas.
Astigmatizmo tipai
Du pagrindiniai astigmatizmo tipai yra ragenos ir lęšio. Ragenos astigmatizmas, kuris vadinamas reguliariuoju, atsiranda dėl netaisyklingos ragenos formos. Akies lęšio astigmatizmą, dar žinomą kaip nereguliarųjį, sukelia deformuotas akies lęšis.
Nors pagrindiniai astigmatizmo tipai yra du, kartais jis skirstomas į kategorijas pagal kitas esamas refrakcijos klaidas. Tokiu būdu klasifikuojamas astigmatizmas gali būti vadinamas trumparegystės arba miopijos, toliaregystės arba hyperopijos ir mišriu astigmatizmu, kai pasireiškia tiek trumparegystė, tiek toliaregystė.
Ligos priežastys
Astigmatizmas dažnai yra paveldimas, tai reiškia, kad jį lemia iš tėvų gauti genai. Tačiau kartais sunku pasakyti, kodėl žmogus gimė su astigmatizmu, nes tėvams jis nebuvo nustatytas. Ekspertai taip pat pastebi, kad dalis kūdikių iš karto gimsta su netaisyklingos formos ragena ar lęšiuku, o šios ligos simptomai dažniausiai pastebimi ant gimusių, neišnešiotų vaikų akių.
Kartais astigmatizmas gali atsirasti po akių ligos, traumos ar operacijos. Ragenoje atsiradę randai sukelia akies paviršiaus netolygumų ir todėl gali suprastėti regėjimo ryškumas. Kita priežastis yra būklė, vadinama keratokonusu. Esant šiai būklei, laikui bėgant ragena tampa plonesnė ir labiau primenanti kūgio formą, o tai gali nulemti sunkų astigmatizmą.
Mitas yra tai, kad astigmatizmas gali atsirasti dėl skaitymo prieblandoje ar sėdėjimo arti televizoriaus ekrano, tačiau šie veiksniai gali būti akių nuovargio ir kitų ligų priežastimi.
Simptomai
Daugelis žmonių, turinčių lengvą astigmatizmą, gali to net nesuvokti. Tačiau kitiems, turintiems didesnį ragenos defektą, gali pasireikšti įvairūs simptomai. Vienas iš jų yra neryškus matymas. Kai kurie žmonės tai apibūdina kaip dvejinimąsi. Dažnai pasitaiko, kad sergant astigmatizmu atsiranda akių nuovargis, dirginimas, galvos skausmai, prisimerkimas norint geriau matyti vaizdą. Taip pat pastebima, kad astigmatizmas žymiai pablogina matymą tamsoje.
Tiesa, jeigu turite bent vieną ar kelis aukščiau paminėtus simptomus, tai dar nereiškia, kad turite astigmatizmą. Visgi tai ženklas, jog reikia apsilankyti pas akių gydytoją, kuris gali nustatyti atsiradusių simptomų priežastis. Tuo tarpu vaikams nustatyti astigmatizmą gana sudėtinga. Šis regos sutrikimas gali likti nepastebėtas tol, kol vaikas nepradeda lankyti mokyklos arba neišmoksta skaityti.
Astigmatizmo diagnostika
Astigmatizmą diagnozuoja optometristas arba oftalmologas, atlikęs išsamų akių tyrimą. Optometristas atlikęs akių patikrinimą, gali nustatyti akių ligas ir išrašyti receptą kontaktiniams akiniams, lęšiams ar kitiems reikalingiems akių priežiūros produktams. Tuo tarpu oftalmologas – tai gydytojas, teikiantis medicininį ir chirurginį regėjimo problemų ir akių ligų gydymą. Svarbu paminėti, kad norint ištirti, ar turite astigmatizmą, reikalinga atlikti net kelis skirtingus tyrimus.
Pats paprasčiausias tyrimas, kuris atliekamas lankantis pas optometristą ar oftalmologą, yra regos aštrumo įvertinimas. Šio tyrimo metu specialistas prašo perskaityti raides iš specialios lentelės, nutolusios tam tikru atstumu, kad nustatytų, kaip gerai matote.
Kitas žingsnis tiriant regėjimą – nustatyti, kokio stiprumo korekciniai lęšiai yra reikalingi. Tai padaryti dažniausiai padeda autorefraktometras, kuriuo matuojamas akinių stiprumas. Įvertinus autorefraktometro parodymus, gali būti nustatyta toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas. Gavus duomenis, į specialų rėmelį dėliojami bandomieji akinių lęšiukai – taip nustatoma regėjimo korekcija, parenkami tinkamo stiprumo lęšiai.
Apsilankymo pas gydytoją metu gali būti atlikta ir daugiau įvairių tyrimų, kurie padeda nustatyti akių ligas, tačiau astigmatizmui diagnozuoti ir jo lygiui nustatyti pakanka šių.
Gydymas
Jeigu jums pasireiškė lengva astigmatizmo forma, gydymo gali neprireikti. Tačiau, kai astigmatizmas kelia regos problemų, būtina imtis reikalingų priemonių, aiškiam regėjimui susigrąžinti. Tam yra net keli skirtingi gydymo būdai. Labiausiai paplitęs ir mažiausiai invazinis astigmatizmo gydymo metodas yra korekciniai akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Tai padeda koreguoti ragenos ar lęšio defekto sukeltas regos problemas.
Kitas neinvazinis būdas, kuris gali padėti koreguoti astigmatizmą yra ortokeratologija. Šio gydymo metu reikia nešioti standžius ORTO-K lęšius. Lęšiai dėvimi tik ribotą laiką, tarkim naktį. Tai laikinai ištaiso netaisyklingą ragenos formą ir leidžia dieną džiaugtis aiškiu regėjimu be kitų papildomų priemonių. ORTO-K lęšių veiksmingumas pasireiškia tik nuolat juos naudojant. Jeigu nustosite nešioti šiuos lęšius, regėjimas sugrįš į ankstesnę padėtį.
Sunkiu atveju gydytojas gali pasiūlyti chirurginį gydymo būdą. Šiuo metu astigmatizmas dažniausiai gydomas trimis operacijų metodais: lazerine koaguliacija, korekcine operacija eksimeriniu lazeriu arba keratotomija. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad visos operacijos yra susijusios su tam tikra rizika. Tad prieš atlikdami operaciją, būtinai pasitarkite su gydytoju apie jos naudą ir galimas rizikas.
Prevencija
Deja, iki šiol nėra išrasto būdo, galinčio padėti išvengti astigmatizmo. Kaip teigia įvairūs tyrimai, šis regos sutrikimas yra paveldimas ir neįmanoma nuo jo apsisaugoti. Visgi reguliariai atliekami regėjimo tyrimai gali padėti laiku pastebėti sutrikimus, ligas ir skirti gydymą.
