Ši istorija sužavėjo šimtus lietuvių, komentaruose po įrašu netrūko ir besidžiaugiančių internautų, o istorijos scenarijus galėtų prilygti pačioms populiariausioms artimųjų paieškoms skirtoms laidoms.
Mat visai netikėtai, būtent „Facebook“ tinklo dėka, vėl draugystę atnaujino ir prieš dvidešimt metų išsiskyrusios draugės – lietuvaitė Asta ir jos užsienietė draugė Wing Bo. Tačiau apie viską – nuo pradžių.
Draugės nutarė ieškoti internete
„Gal čia tarp jūsų yra moteris, vardu Asta, turinti sesę Liną? Jūsų ieško paauglystės draugė Wing Bo, su kuria jūs mokėtės Holy Cross Convent mokykloje.
Ji labai norėtų vėl su jumis pabendrauti. Sakė, kad jūs daug juokdavotės kartu, ji nesuprasdavo, kaip jūs galėdavote valgyti tiek daug sriubos. Dar sakė, kad jūsų mama būdavo labai graži, visada pasidažiusi, o jūs iš pradžių nemokėjote anglų kalbos, todėl Bo jums viską versdavo, rodydama rankomis.
Dar sakė, kad jums švilpaudavo visi vaikinai, o merginos pavydėjo jūsų grožio. Beje, Bo viena ranka yra neišsivysčiusi, jei skaitote, turėtumėte tikrai atpažinti ir ją prisiminti“, – štai toks įrašas prieš keletą dienų pasirodė vienoje populiarioje užsienio lietuvaičių grupėje „Facebook“ platformoje.
Galbūt toks įrašas didelės nuostabos ir nebūtų sulaukęs, tačiau jo nuoširdumas papirko daugelį internautų ir jis ėmė plisti įvairiose lietuvių bendruomenėse. Kaip bebūtų neįtikėtina ir nuostabu, ieškoma lietuvaitė Asta atsirado vos po kelių dienų, linksmai atsakydama – „Taip, tai aš“.
Iš Klaipėdos – į Angliją
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Londone gyvenančia Asta ir nutarus pasidomėti, tokia nuostabia draugystės istorija, moteris sutiko prisiminimais pasidalinti ir su mūsų portalo skaitytojais.
Asta šiuo metu gyvena lietuvaičių pamėgtame Londono mieste ir jau kuris laikas dirba grožio srityje. Tačiau Asta yra gimusi ir užaugusi Klaipėdoje, čia tuomet dar jaunutė mergytė lankė ir Klaipėdos „Varpo“ gimnaziją iki pat penkiolikos metų. Šeimoje augo ir jos sesuo Lina.
Taip jau nutiko, kad Astos mama kartu su savo dukterimis nutarė išvažiuoti ieškoti geresnio gyvenimo į Jungtines Karalystės, o tais laikais tai padaryti tikrai nebuvo lengva.
„Lietuvoje mums nebuvo blogai, bet tiesiog mama nusprendė, kad geresnį gyvenimą gal pavyks susikurti užsienyje, pasišnekėjusi su mumis, ji galutinai apsisprendė išvažiuoti į Angliją.
1999-ais metais tai tikrai nebuvo lengva padaryti. Tačiau mano mamytė sugebėjo susitvarkyti visus dokumentus“, – pasakoja Asta.
Kalbos nemokėjo, tačiau ryšį atrado
Iš pradžių Astos mama įsidarbino senelių namuose, o pati Asta kartu su savo seserimi Lina pradėjo mokytis vienoje mergaičių mokykloje.
Tiesa, Astos seseriai moksluose sekėsi daug lengviau, mat ji anglų kalbą mokėsi dar Lietuvoje, o štai Astos kalbos žinios buvo nulinės.
„Mano kalba buvo nulinė, tiesiog nieko nemokėjau. Lietuvoje buvau mokiusis vokiečių kalbos, o sesė mokėsi anglų kalbą. Mergaičių mokykloje ir sutikau Wing Bo“, – šypteli prisiminusi moteris.
Užsienietė Wing Bo – moteris, kuri ieškojo Astos minėtame įraše straipsnio pradžioje. Pasirodo, kad abi moterys buvo užmezgusios itin nuoširdžią draugystę, kuri, deja, nutrūko. Tačiau moterys viena kitos nepamiršo net dvidešimt metų.
„Kiek prisimenu Wing Bo, ji buvo labai nuostabi mergaitė, tokia paprasta ir labai draugiška, ji man visada norėjo padėti.
Mes buvome labai artimos, kai tik atvažiavau į Angliją, čia viskas man buvo labai nauja. Dabar kai pagalvoji, viskas atrodo tarsi rūkas, juk viskas buvo prieš dvidešimt metų“, – sako lietuvaitė.
Surado pirmąjį darbą
Asta šypteli, kad ji tuomet mokyklinukę Wing Bo savo atmintyje regi ir dabar – graži, simpatiška mergaitė su akinukais. Nors lietuvaitės kalbos žinios tuomet buvo nulinės, Wing Bo visada Astai parodydavo, kokiose klasėse vyksta pamokos, o vėliau surado jai ir pirmą darbą.
„Galima sakyti ten toks labiau papildomas darbas po pamokų būdavo, reikėdavo padėti mokytis keturių, penkių metų vaikams. Tiesiog patikrinti, ar jie teisingai sudėjo skaičius, atliko užduotis“, – pasakoja Asta.
Lietuvaitei Astai iki šiol yra didžiausia mistika, kaip dviem užsienietėms mergaitėms pavykdavo susišnekėti. Tačiau mergaitės ne tik puikiai suprasdavo viena kitą, bet kartu ir leisdavo laiką, lankydavosi baseine.
„Ji buvo pirma mano draugė Anglijoje ir labai geras žmogus“, – priduria ji.
„Ar tik ne apie tave čia kalba?“
Tiesa, mergaičių draugystė kaip greitai prasidėjo, taip greitai ir nutrūko. Jau 2000 metais Wing Bo iškeliavo studijuoti į universitetą, o Asta pradėjo itin kruopščiai mokytis anglų kalbos.
Po kelerių metų Asta įstojo mokytis grožio paslapčių ir mokėsi kosmetologijos tris metus. Grožio pasaulis taip pakerėjo moterį, jog aplink jį jos rutina sukasi iki šiol.
Paklausus, Astos, kaip ji reagavo pamačiusi viešą įrašą apie save internete, moteris sako, kad jai parašė viena pažįstama, atsiuntė nuotrauką ir paklausė: „Ar tik ne apie tave čia kalba?“
Perskaičiusi įrašą, lietuvaitė iš karto suprato, kad Wing Bo ieško būtent jos, o ir detalė, minėta Wing Bo ranka, privertė nesudvejoti:
„Tiksliai neprisimenu, kas jai buvo nutikę, bet jos viena rankytė buvo kitokia, ji gėdydavosi, slėpdavo ją po marškiniais, bet man iš viso nebuvo svarbi ta rankytė, man rūpėjo ji kaip žmogus“.
Valgydavo daug sriubos ir susilaukdavo švilpimų
Wing Bo prisiminimuose Asta aiškiai išlikusi kaip mergina, kuri be galo mėgdavo sriubą, o pačiai jai švilpdavo ir visi anglai. Paklausus, ar tokios detalės iš tiesų yra tiesa, juokdamasi Asta patvirtina, kad tikrai taip ir buvo.
„Taip, teisybė. Mano mama buvo pripratusi, kad jeigu ji išeina į darbą, tuomet mums būtinai turi palikti prigaminusi patiekalų ir sriubos, o grįžę iš mokyklos mes ją pasišildydavome. O dėl berniukų...
Na, tai ateidavo jų iš kitų mokyklų, švilpdavo man. Bet nepatiko man jų dėmesys, nes tada kitos mergaitės manęs nemėgdavo“, – juokiasi pašnekovė.
Netrukus po įrašo paskelbimo Asta susisiekė su Wing Bo, abi moterys buvo be galo laimingos vėl atkūrusios ryšį net po dvidešimties metų, netolimoje ateityje jos planuoja ir susitikimą.
„Gyvenime gerų, draugiškų ir malonių žmonių neįmanoma išbraukti iš širdies. Nebūtinai reikia su jais nuolatos bendrauti, jie vis tiek išlieka tavo širdyje“, – įsitikinusi Asta.
