Apsilankę laikinai Lietuvos prezidento pareigas ėjusio politiko asmeninėje bibliotekoje, rastumėte daugybę knygų – pradedant teisine, istorine, politine-filosofine, baigiant grožine ir vaikų literatūra. Na, o įvardyti turimą knygų skaičių pašnekovui gana sudėtinga – knygos sudėtos ir darbo kabinete, ir kituose kambariuose.
- Kiek knygų turite namuose?
- Pas save kabinete... (tyla). Na, nežinau, savo darbo kabinete esančias knygas galėčiau suskirstyti į tris dalis – teisinę, istorinę, politinę-filosofinę literatūrą. Tai jų yra kokie 300-400, dar kituose kambariuose... Manau, kad pora tūkstančių knygų turėtų būti. Pas mus yra nemažai ir grožinės, vaikų literatūros. Tiesa, dabar vaikiškas knygas dovanoju anūkui (šypsosi).
- Sakoma, kad Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“ per gyvenimą reikia skaityti tris kartus, nes skirtingo amžiaus žmogus šį kūrinį vis kitaip supranta, interpretuoja. Kiek kartų Jūs skaitėte šią knygą?
- Vieną. Manau, kad žmogui duota mažai laiko, kad jis galėtų dukart skaityti tą patį. Vienintelė išimtis – politinė, filosofinė literatūra, prie kurios grįžti, nes ieškai tam tikrų minčių, kartais – įkvėpimo.
- Kokiai literatūrai skiriate savo laiką?
- Man patinka istorinė, filosofinė, politinė literatūra. Vienu metu skaičiau labai daug teisinės literatūros – šiai sričiai teikiau pirmenybę daug metų dėl darbo.
Vėliau susidomėjau istorija – Lietuvos, Europos. Skaičiau viską, kas buvo išleista. Žinoma, istorinė literatūra – tai ne grožinis kūrinys, dažnai reikia nedidelį tekstą ilgai skaityti, kad jį suprastum, išstudijuotum ir įsisavintum.
Paskutinius penkerius metus ypač domiuosi Romos istorija – viską, ką randu, perskaitau. Tai labai įdomus istorinis laikotarpis – juk Roma buvo didžiulė imperija, kuri apėmė Europą, Aziją, dominavo Viduržemio jūroje ir viską valdė taip, kad tikrai yra ko pasimokyti. Apskritai manau, kad antikinė kultūra, Romos teisės tradicija ir krikščionybė – tai trys stulpai, ant kurių stovi Europos pamatai.
- Kokią knygą skaitote šiuo metu?
- Vienu metu skaitau 2-3 knygas. Šiuo metu – Simon Sebag Montefiore knygą „Jeruzalė“, tai didžiulė knyga, kurią jau ilgokai skaitau.
Joje pasakojama viskas nuo pat šio miesto įsikūrimo pradžios, daug dėmesio skiriama žydų istorijai. Tiesa, šia tema irgi domiuosi, skaičiau nemažai literatūros.
Grįžau prie filosofo Stasio Šalkauskio kūrybos – turiu keletą knygų, jas vis atidėdavau vėlesniam skaitymui, bet nutariau, kad geriausias laikas jas pastudijuoti – dabar, kai tiek Europoje, tiek Lietuvoje vis labiau populiarėja tautiškumo idėjos. Tokia literatūra naudinga ir visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ praktikai ir narių įkvėpimui.
Taip pat esu labai susidomėjęs krikščionybės istorija, plėtra, pagrindiniais jos postulatais – tokie mano šiandieniniai skaitymo prioritetai.
- O kokios knygos Jums labiausiai įsiminė ir kurias Jūs rekomenduotumėte?
- Dar nei karto neapsirikau skaitydamas Nobelio premijų laureatų kūrinius – šioms knygoms verta skirti laiko. Taip pat skiriu laiko lietuvių kūrybai – man patinka Sigito Parulskio, Ričardo Gavelio kūryba.
Tam, kad suprastum antiką ir jos atspindžius dabartinėje visuomenėje, siūlyčiau perskaityti Homero sukurtą epą „Iliada“. Tiesa, dabar neblogą knygą skaitau apie visuomenių, atradimų ir technologijų vystymąsi – tai Yuval Noah Harari knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.
Labai turtinga ir įdomi Fiodoro Dostojevskio kūryba – jis gilinasi į žmogaus dvasinį pasaulį, tam tikrus psichologinius momentus, nukrypimus. Taip, jo kūriniai sunkūs, bet gilūs ir prasmingi, reikalaujantys specialaus nusiteikimo.
Kalbant apie rekomendacijas, manau, kad kiekvienas turėtų prisiliesti prie klasikos – pavyzdžiui, skirti laiko Džordžo Orvelo kūriniui „Gyvulių ūkis“ – satyrinei D. Orvelo knygai apie totalitarizmą.
- Ar kada nors turėjote tokį laikotarpį, kai nesinorėjo skaityti?
- Ne. Būna nebent, kad kažkiek aptingsti skaityti, bet tai irgi turi priežastis. Pavyzdžiui, kai Seime reikdavo skaityti daugybę dokumentų, įstatymų projektų, tai po tokio įtempto skaitymo režimo grįžus namo tikrai nebesinorėdavo vėl tai daryti. Tokiais atvejais per atostogas pasiimi kelias knygas ir tyliai perskaitai.
O šiaip knygos yra neatskiriama mano gyvenimo dalis – jos ne tik hobis, bet ir geriausias informacijos šaltinis. Perskaičius gerą knygą atsiranda ir tam tikri veiksmai įvairiose veiklose, kurie suteikia įvairiapusiškos naudos.
