• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prisipažinti, kad mūsų šeimyniniuose santykiuose išsiskaičiavimas atlieka nemažą vaidmenį, gana nelengva. Neturime bijoti, kad apie savo vyrą, savo išrinktąjį pagalvojame iš “merkantiliškos” pusės. Jei jūsų vyras remontuoja butą, rūpinasi vaikais, tai nieko baisaus tame, jog kartais pagalvojate: kaip gerai, kad jį turiu. Kas man taisytų kranus, prižiūrėtų vaiką, jei jo nebūtų?

REKLAMA
REKLAMA

Rima G. rašo: «Kai tekėjau už Vyto, tai, neslėpsiu, daug ką turėjau omenyje: tame tarpe ir jo butą Vilniuje. Pavargau nuo svetimų butų, pavargau dirbti buto savininkui. Dabar turiu viską, ką ir kiti. Jaučiuosi visaverčiu žmogumi. Vytas labai geras žmogus, myli mano sūnų (iš pirmosios santuokos), kaip savo paties. Gauna 4000 litų per mėnesį (dirba ministerijoje). Jis užima padėtį visuomenėje, materialiai yra apsirūpinęs, o aš esu jauna, graži (jis vyresnis už mane 15 metų). Visi mano pažįstami mano, kad ištekėjau iš išsiskaičiavimo. Kažkuria prasme – taip. Bet nesutinku su kitu: o kas yra blogo išsiskaičiavime? Kodėl Lietuvoje tas taip smerkiama? Ir ar yra pas mus šeimų, kuriose išsiskaičiavimas neatlieka jokio vaidmens? Manau, žmonės tik meluoja patys sau, sakydami, kad “tuokiasi iš meilės”. Visos tvirtos šeimos remiasi išsiskaičiavimu, bendrais pinigais, bendrais vaikais, bendru gyvenamu plotu. O jausmai nuolat keičiasi!».

REKLAMA

Kai Rima sako, kad visos santuokos yra santuokomis iš išsiskaičiavimo, tai ji teisi tik iš dalies. Pradinėje vyro ir moters santykių stadijoje jausmai atlieka labai svarbų vaidmenį, daug šeimų (ypač kai jaunavedžiai dar neturi dvidešimties) sukuriamos jausmų protrūkyje. “Negaliu be jo gyventi!” – tas dar vadina “meile”.

REKLAMA
REKLAMA

Santuoka iš išsiskaičiavimo – kažkas kita. Tas reiškia, kad lemiamą vaidmenį, renkantis jaunikį, atlieka jo materialinė, socialinė padėtis, jo garsumas, profesija. Marija K. turėjo du pretendentus į savo ranką – Antaną ir Liną. Jiems abiem ji jautė simpatiją, bet ilgai negalėjo išsirinkti. Vienas jų buvo mokytojas, kitas – verslininkas (draudimo bendrovės bendrasavininkas). Marija pasirinko Liną. Jos apsisprendime lemiamą vaidmenį suvaidino racionalios mintys. Antanas turėjo dviejų kambarių butą, kuriame gyveno su savo motina. Linas taip pat dviejų, bet jis ten gyveno vienas (nusipirko už paties uždirbtus pinigus). Marijai 28 metai, ji protinga moteris, jau seniai nesielgia neapgalvotai. Ji svajoja apie kūdikį: kur jam gyventi, kai gims? Koks gyvenimas laukia drauge su anyta, jos dviejų kambarių bute? Kas tai bus per šeima? Įsigyti butą mokytojas Antanas neturi jokių perspektyvų. Pati Marija gyvena bendrabutyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar galima apkaltinti Mariją, kad ji “vadovavosi protu”? Turime skirti du vedybų “iš išsiskaičiavimo” tipus. Pirmasis tipas – tai kuomet išsiskaičiavimas tik padeda pasirinkti tą žmogų, kuriam ir be išsiskaičiavimo patiriami kažkokie jausmai. Linas Marijai patiko, čia jausmas ir išsiskaičiavimas padėjo vienas kitam.

REKLAMA

Visai kitas atvejis – kada moteris nejaučia nieko kitam žmogui, bet teka vien tik dėl materialinių, “prestižo” paskatų. Paprastai tą daro arba provincialės, kurios nori žūt būt įsitvirtinti dideliame mieste, arba visiškos karjeristės, arba tiesiog pavargę grumtis su gyvenimu (Rimos atvejis) moterys. Kaip taisyklė, jos gerokai jaunesnės už vyrą. Eglė P. studijavo ketvirtame universiteto kurse, kai ištekėjo už savo dėstytojo, katedros vedėjo. Eglei 24 metai, jos vyrui – 41 (jis išsiskyręs, iš pirmosios santuokos turi dukrą). Taip Eglė pasielgė po to, kai ją paliko vaikinas, kurį ji mylėjo. Po to ji nusprendė, kad meilei šiame gyvenime nėra vietos, lieka tik išsiskaičiavimas. O jei jau tekėti iš išsiskaičiavimo, tai reikia pasirinkti kuo “stambesnį objektą”. Savo dėstytojui Eglė nejautė nieko, išskyrus pagarbą. Seksualiai jis jos netraukė. Po dviejų metų ji su juo išsiskyrė.

REKLAMA

Tam tikro išsiskaičiavimo esama visada, net ir tada, kada jumyse prabyla jausmai. Tiesiog mes negirdime proto balso, kada jausmai stiprūs, atmetame jo argumentus. Bet vos tik jausmai susilpnėja, imame “galvoti”. Ir tada pasidaro reikšminga ir tai, ko seniau nepastebėjome.

Svarbu ne tai, kad tos mintys jus aplanko, o tai, kad be jų būtų ir tikri jausmai šalia esančiam žmogui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų