Kupiškio autobusų stoties užsakovas – Kupiškio rajono savivaldybė. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kupiškio rajono filialo vadovė Kristina Malinauskienė ir Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Gediminas Virbickas sako savivaldybės duris dėl statybų metu pastebėtų trūkumų varstę jau nuo praėjusių metų vasaros.
„Prašėme, kad Kupiškio rajono savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisija pakviestų mus apžiūrėti stotį, įvertinti, ar ji pritaikyta negalią turintiems žmonėms. Mums pažadėjo, bet tuo metu keitėsi savivaldybės administracijos valdžia, tad pažadas taip ir liko neįgyvendintas. Savivaldybės atstovams nesyk rodžiau nuotraukas su pastebėtais trūkumais, bet niekam jos nebuvo įdomios“, – pasakoja K. Malinauskienė.
Kupiškio rajono neįgalieji iki savivaldybės neprisibeldė
Praėjusių metų spalį negalią turintys žmonės vėl pabandė savivaldybės atstovų dėmesį atkreipti į galimas problemas. „Sakiau jau tada, kad reikia keisti spalvų derinius, nes aikštelių numerius žymintys skaičiai sunkiai matomi ne tik silpnaregiams, bet ir visiems žmonėms, ypač kai ryškiau šviečia saulė. Klausiau – kaip nematydami skaičių galėsime sužinoti, kur reikiama aikštelė? Turėsim skaičiuoti lenteles, stulpus? Skamba juokingai, vis dėlto žmonėms, turintiems regos negalią, juoko čia nedaug“, – sako LASS atstovė.
Regos negalią turintys žmonės atkreipė dėmesį ir į tai, kad stinga taktilinių takų nuo miesto viešojo transporto stotelės iki autobusų stoties pastato. Be to, autobusų stoties teritorijoje nėra jokių orientyrų, vedimo takeliai neištisiniai, pamėtyti atskiromis salelėmis.
„Aikštė gana nemaža, o orientyro – jokio, – aiškina K. Malinauskienė. – Išlipus iš autobuso yra vedimo takelis, bet jis čia pat nutrūksta, nėra orientyrų ir keleivių laukimo salėje. Kaskart sulaukdavome Kupiškio rajono savivaldybės atsakymų – taisysim, tvarkysim. Tris kartus ėjome į savivaldybę, bet į mūsų kalbas niekas taip ir neatkreipė dėmesio.“
G. Virbickas pabrėžia, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, trūkumų naujojoje Kupiškio autobusų stotyje mažiau. Vis dėlto „kabliukų“ ir čia esama: autobusų peronai – be nuolydžio nuvažiuoti neįgaliojo vežimėliu, ne visai tinkamai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. „Negalėčiau sakyti, kad rajono meras neatsižvelgia į mūsų pastabas, bet šįkart susikalbėti su savivaldybės atstovais nepavyko. Ėjom, darėm, sakėm, mus išklausydavo, bet nieko nekeitė“, – apgailestauja G. Virbickas.
Didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.
Daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.
Mobiliosios specialistų komandos.
Bėdos – nemenkos
Per atidarymo ceremoniją naująją Kupiškio autobusų stotį apžiūrėjęs asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas taip pat vardija pastebėtus trūkumus: „Autobusų peronai – be nuolydžio, jei atvyktų žemagrindis autobusas, kuriame tiltelis montuojamas ties vidurinėmis durimis, žmogus vežimėlyje negalėtų iki jo privažiuoti tiesiai, nes trukdo bortelis, tektų apsukti nemažą ratą. Tiesa, vienas atvykimo peronas pritaikytas žmonėms, turintiems negalią, kurio, pasak projekto užsakovų, pakanka. Bet ką daryti, jei tuo pačiu metu autobusais atvyksta keletas negalią turinčių žmonių? Labai trikdė ir ties kiekvienu įlipimu į autobusą stūksantys geležiniai stulpai, kuriuos sudėtinga apvažiuoti ne tik neįgaliojo vežimėliu, bet ir mamoms su vaikų vežimėliais ar apeiti sunkiau vaikštantiems senjorams, žmonėms, turintiems kompleksinę negalią. Atsiranda vis daugiau savarankiškai keliaujančių, labai norėtume, kad nebūtų pridaryta dirbtinių kliūčių ten, kur jų neturėtų būti.“
Pasak R. Dubicko, nors įrengta aikštelė dviem neįgaliųjų automobiliams pasistatyti, vis dėlto nuvažiavimas nuo jos link autobusų stoties pastato nėra pažemintas per visą ilgį. Pasistačius vieną automobilį, antrojo vairuotojui neįgaliojo vežimėliu jau tektų įveikti bortelį arba vėlgi sukti ratą per važiuojamąją autobusų stoties teritorijos dalį.
Tarp vardijamų trūkumų – ir pernelyg aukštai įrengta bilietų pardavimo kasa keleivių laukimo salėje, durų stiklai nesužymėti ženklais, kad į juos neatsitrenktų regos negalią turintis žmogus, rakinamas liftas patekti į antrąjį pastato aukštą. „Jau žinome, ką reiškia prireikus kažkur ieškoti rakto. Jei taip siekiama, kad bet kas nesinaudotų liftu, jį apsaugoti turėtų stotyje dirbantys žmonės“, – tvirtina asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas.
Rajono meras Dainius Bardauskas situacijos nekomentuoja: „Autobusų stoties dokumentai tvarkingi, priėmimo aktą pasirašė kompetentingos neįgaliųjų organizacijos, nieko negirdėjau, kad kažkas būtų negerai, į mane asmeniškai niekas nesikreipė.“
Turėtų prisiimti atsakomybę
Statinio priėmimo naudoti komisijoje dalyvavęs panevėžietis Neįgaliųjų aplinkos asociacijos atstovas Algis Giba sako, kad, prieš pradedant statybas, projektas visada viešinamas – tai būtina procedūra: „Būtų puiku, jei jau tada į pristatymą ateitų visos suinteresuotos pusės, išsakytų savo pretenzijas iš anksto. Tokią galimybę turi visi.“
Pasak A. Gibos, Kupiškio autobusų stotyje jis lankėsi du kartus. „Pats sėdžiu neįgaliojo vežimėlyje, patekau į stotį be kliūčių, pasistačiau savo automobilį specialiai įrengtoje aikštelėje. Stotyje pažemintas vienas autobusų atvykimo peronas. Negali būti prižeminta visur, reikia remtis sveika nuovoka. Stulpai kiekvieno perono viduryje nėra rimta kliūtis, svarbu, kad tarp jų ir perono krašto nebūtų mažesnis nei 90 centimetrų tarpas, tada pravažiuoti neįgaliojo vežimėliu nesudėtinga. Vedimo takeliai turintiesiems regos negalią taip pat neturi priminti labirinto – jei bus pernelyg daug linijų, jos visos kirsis, žmonėms bus painu ir sudėtinga orientuotis“, – aiškina A. Giba.
R. Dubickas atkerta, kad Statybos techniniame reglamente aiškiai apibrėžta, jog vedimo takeliai, ypač viešosiose teritorijose, yra privalomi. Autobusų stotis – ta vieta, kur jie ypač reikalingi, kad į miestą atvykstantys ar iš jo išvykstantys žmonės galėtų jaustis patogiai, orientuotis savarankiškai. „Gaila, bet atrodo, jog kol kas tebedirbama senaisiais principais. Padarome – tada matysim, kas bus. Mano manymu, už tai, kad priimtas eksploatuoti žmonėms su negalia nepritaikytas pastatas, turėtų būti taikoma atsakomybė – nuo administracinės iki baudžiamosios“, – tvirtina R. Dubickas.
A. Gibos teigimu, jei negalią turintys žmonės autobusų stotyje mato rimtų trūkumų, jie gali kreiptis į užsakovą, šiuo atveju – į Kupiškio rajono savivaldybę. Per penkerius metus nuo pastato atidavimo vertinti statybų rangovai privalo trūkumus ištaisyti.
Vilkaviškio autobusų stotyje trūkumų taip pat yra
Pasak neįgaliųjų atstovų, Vilkaviškio autobusų stotis žmonėms, turintiems skirtingą negalią, pritaikyta tinkamiau. Atidarymo renginyje dalyvavę asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai Rūta Kupčinskaitė, Tadas Bartaševičius ir Martynas Vitkus visų pirma buvo linkę matyti gerus dalykus. „Mano manymu, 95 proc. autobusų stoties pritaikyta gerai. Pastatas labai gražus, puiki architektūra, aplinka įspūdingai sutvarkyta, akivaizdu, jog investuota labai daug“, – sako R. Kupčinskaitė.
Jos teigimu, patekti į autobusų stotį nėra sudėtinga, yra nuožulnūs nuvažiavimai, viduje – prieinamos ir patogios parduotuvėlės, kavinė. Automobilio stovėjimo aikštelės plačios, automobilį pasistatyti patogu, yra užvažiavimai neįgaliųjų vežimėliams. Vis dėlto bilietų pardavimo kasa keleivių laukimo salėje įrengta pernelyg aukštai, todėl neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui bilietą nusipirkti gali būti sunku. Šalia esantis „Siuntos autobusais“ siuntų atidavimo ir atsiėmimo langelis įrengtas gerokai žemiau.
R. Kupčinskaitė atkreipia dėmesį, kad klausos negalią turintiems žmonėms Vilkaviškio autobusų stotyje yra švieslentės su informacija, turintiesiems regos negalią – aiškūs taktiliniai takai, vedantys iki kasų, sumontuotos atskiros durys šalia besisukančių durų su žymėjimu. Be to, besisukančios durys, paspaudus specialų mygtuką, ima suktis lėčiau, tad jomis gali naudotis žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu, mamos su vaikais ar sunkiau judantys senjorai.
„Nežinome, ar regos negalią turintiems žmonėms skirtos durys būna atrakintos nuolat. Vis dėlto akivaizdu, kad visos universalaus dizaino galimybės stotyje išnaudotos gerai, nors esama žmogiškojo supratimo trūkumų. Šiuo metu dar nėra pagalbos teikimo ir iškvietimo paslaugos, bet ateityje ji planuojama“, – komentuoja R. Kupčinskaitė.
Su ja sutinka ir kitas asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narys Martynas Vitkus. „Žvelgiant į naująją Vilkaviškio autobusų stotį iš neregio perspektyvos, viskas atrodo neblogai. Yra taktiliniai takai tiek stoties išorėje, tiek viduje, jie veda iki svarbiausių objektų – bilietų kasų, informacijos, tualeto ir lauko durų, taigi neregys, atvykęs į stotį, tikrai susiorientuos. Vis dėlto stoties dar negalime laikyti pritaikyta ir atitinkančia žmonių, turinčių negalią, poreikius, nes joje trūksta svarbios paslaugos – asmeninės pagalbos teikimo, nėra pagalbos mygtuko, stoties darbuotojai nežino, kaip ir kas turėtų padėti negalią turinčiam žmogui. Taip pat dar nėra sukurto patogaus susisiekimo tarp stoties ir miesto viešojo transporto stotelės“, – atkreipia dėmesį M. Vitkus.
Naująją Vilkaviškio autobusų stotį apžiūrėjęs T. Bartaševičius taip pat pastebėjo keletą trūkumų: neįgaliesiems skirtas tualetas neužsirakina iš vidaus, trūksta nuožulnių nuvažiavimų nuo autobusų stovėjimo aikštelių. „Pradžiugino teigiamas stoties vadovų požiūris į neįgaliuosius. Jie pasikvietė mus atvažiuoti ir pasikalbėti apie tai, kaip galima trūkumus ištaisyti“, – pabrėžia asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovas.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
