Vilnietės Irenos Grigienės dukrai Saulei – 18 metų. Ji turi Dauno sindromą. Saulė šiemet pirmą kartą balsuos. Mama nerimauja: kaip reikės jai paaiškinti apie kandidatus? O kaip vyks pats balsavimas? Ar ji supras, kaip balsuoti? Mergaitė lanko mokyklą, gimnastikos užsiėmimus, mokosi groti, yra smalsi, viskuo domisi, turi tvirtą nuomonę. Bet kaip jai papasakoti, kas yra rinkimai, jei net patys ne visada įsigiliname į visas rinkimines programas? O kaip pažiūrės rinkimų komisijos nariai į specialiųjų poreikių turinčią merginą?
Balsuoti turėtų visi
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kauno Viltis“ vadovė Asta Bložytė sako siekianti, kad bendrijos dienos centro lankytojai būtų pilietiški. Minimos visos valstybinės šventės, kalbama apie tai, kas yra Lietuva, akcentuojama, kad mes visi esame piliečiai, o kiekvieno piliečio pareiga – balsuoti rinkimuose. Pasak A. Bložytės, dienos centre rengiami rinkimai – renkamas komendantas ir ūkvedys. Taip jaunuoliai realiai pamato, kad kiekvieno balsas reikšmingas.
„Kauno Vilties“ vadovė įsitikinusi, kad dienos centro lankytojai tikrai turi savo nuomonę apie kandidatus. Taip, dauguma iš jų nemoka skaityti, bet jie yra sąmoningi, skiria partijas, turi savo kandidatų simpatijas – jie žiūri televizorių, atpažįsta veidus. Juk ir mūsų pasirinkimai dažna būna orientuoti ne į išsamias rinkimų programas, bet į simpatijas. Dėl to, A. Bložytės manymu, būtų labai gerai, jei rinkimų biuleteniuose būtų partijų logotipai, dar geriau – nuotrauka prie kandidato pavardės. Šiuos dalykus jaunuoliai atsimena, todėl nedvejodami galėtų pažymėti savo mėgstamą kandidatą. Dabar to nėra, todėl gali būti, kad įėję į balsavimo kabiną jie sutriks ir nežinos, kurį žymėti. „Mes daug dėmesio skiriame pandusams, fizinės aplinkos pritaikymui, tačiau nekalbame apie rinkimų prieinamumą turintiems intelekto sutrikimų“, – įsitikinusi A. Bložytė. Jos teigimu, rinkimų komisija turėtų suprasti, kad ir specialiųjų poreikių turintys žmonės ateis balsuoti, leisti jiems į kabiną eiti kartu su globėju, kaip leidžiama akliesiems.
„Labai svarbu, kad šeimos nariai juos nuvestų rinkimų dieną balsuoti. Daug šeimų neina į rinkimus dėl įvairių priežasčių – nepatogu nuvažiuoti, neapsisprendę, už ką balsuos, ir pan. Turėtume aktyviai balsuoti visi, juk nuo to priklauso, kokią valdžią išsirinksime, – įsitikinusi „Kauno Vilties“ vadovė. – Rinkimai bus mūsų pilietiškumo išbandymas. Jei pamatytumėte mūsų centro lankytojų veidus po rinkimų, suprastumėte, kokie jie jaučiasi orūs. Vien tai reiškia labai daug.“
Leiskime rinktis patiems
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova taip pat įsitikinusi, kad intelekto negalią turintys žmonės privalo dalyvauti rinkimuose – juk jie taip pat Lietuvos piliečiai ir turi teisę balsuoti už tai, kas jiems patinka. Kitas dalykas, kad rinkimų sistema nėra pritaikyta šiems žmonėms – programos pateikiamos sudėtingai, biuleteniuose nėra kandidato nuotraukos, pagal kurią galima būtų atpažinti sau patinkantį politiką. Ką daryti, kaip pasiruošti rinkimams? D. Migaliova siūlo namuose pasinagrinėti balsavimo biuletenius, paaiškinti, kad skaičius reiškia partijos numerį, aptarti, kaip reikės pažymėti norimą kandidatą. Dažnai tėvai ar mokytojai įtikinėja rinktis vieną ar kitą kandidatą, bet to nereikia daryti.
D. Migaliova ragina tiek Vyriausiąją rinkimų komisiją, tiek kandidatus ar partijas kuo daugiau informacijos pateikti lengvai suprantama kalba. Tai bus naudinga ne tik intelekto sutrikimų turintiems asmenims, bet ir visiems piliečiams.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė
