Agronomė Laima Žilienė papasakojo apie tai, kokių darbų derėtų nepamiršti rudenį, kad gražiu sodu galėtumėte džiaugtis ir kitą sezoną.
Nukritusių lapų tvarkymas
Nukritę lapai yra natūralus reiškinys, vykstantis kiekvieną rudenį, tačiau jei jų yra per daug – tai gali pakenkti vejos būklei: veja gali pradėti pūti ir gali atsirasti grybelinių ligų.
Pasak specialistės, lapus reikia surinkti, o surinktus lapus galima kompostuoti ir taip sukurti natūralias trąšas, kurias pavasarį galėsite panaudoti dirvos gerinimui.
„Kompostuoti lapai pagerina dirvožemį, praturtindami jį organinėmis medžiagomis, kurios gerina dirvos struktūrą, sulaiko drėgmę ir padidina derlingumą“, – priduria L. Žilienė.
Lapus taip pat galite mulčiuoti, naudodami žoliapjovę, galite lapus susmulkinti ir palikti ant vejos. Šie smulkinti lapai greitai suyra, virsdami natūralia trąša, kuri praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis.
Mulčiuojant lapus, ant vejos susidaręs plonas organinės medžiagos sluoksnis padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo nuo piktžolių ir pagerina dirvos struktūrą. Tai lengvas ir ekologiškas būdas sumažinti atliekų kiekį ir pagerinti vejos sveikatą be papildomų išlaidų trąšoms.
Daržo paruošimas žiemai
„Prieš pirmąsias šalnas būtina surinkti likusį derlių, ypač šakniavaisius, tokius kaip morkos, burokėliai, bulvės ir ridikėliai. Šie augalai yra jautrūs šalčiui, ir jei jie lieka žemėje per ilgai, gali būti pažeisti šalnų, kas gali pakenkti jų kokybei ir laikymo trukmei.
Surinktas derlius turi būti tinkamai laikomas, kad būtų išvengta puvimo ir užtikrintas ilgesnis galiojimo laikas per žiemą.
Po derliaus nuėmimo dirvožemį reikia išpurenti, kad pagerėtų aeracija ir vandens pralaidumas. Šis procesas padeda išvengti dirvožemio susigulėjimo ir paruošia jį kito sezono sėjai. Taip pat svarbu įmaišyti organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto ar mėšlo“, – pataria agronomė.
Kompostas praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis ir pagerina jos struktūrą, o mėšlas suteikia ilgalaikę mitybą augalams. Šie papildai taip pat padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir skatinti naudingų mikroorganizmų veiklą, kurie svarbūs sveikam dirvožemio ekosistemai.
Specialistė pažymi, jog daugiamečiai augalai, tokie kaip braškės, rabarbarai, ar šparagai, reikalauja ypatingos priežiūros prieš žiemą. Šiuos augalus reikia mulčiuoti, naudojant organines medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus, lapus ar medžio žievę.
Mulčiavimas apsaugo šaknų sistemą nuo šalčio ir užkerta kelią žemės peršalimui. Tai ypač svarbu regionuose, kur žiemos būna atšiaurios ir ilgos. Mulčias taip pat padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir pavasarį gali prisidėti prie greitesnio dirvožemio atšilimo, skatindamas ankstyvą augalų augimą.
Be to, galima naudoti agroplėvelę ar kitas dengimo priemones, kurios padės dar labiau apsaugoti augalus nuo nepalankių oro sąlygų.
Augalų sodinimas ir persodinimas
Rudenį yra idealus metas sodinti įvairių svogūninių gėlių svogūnėlius, tokius kaip tulpės, narcizai, krokai, hiacintai ir kiti. Šie augalai sodinami rudenį, nes jiems reikia šaltojo laikotarpio, kad galėtų tinkamai pražysti pavasarį.
Svogūnėliai sodinami į paruoštą dirvą, kuri turėtų būti gerai puri ir drenuojama, kad būtų išvengta drėgmės sąstingio, kuris gali sukelti puvinį. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio, tačiau bendroji taisyklė yra sodinti juos 2–3 kartus giliau nei jų aukštis. Rudeninis svogūnėlių sodinimas užtikrina, kad pirmieji pavasario žiedai papuoš jūsų sodą.
„Ruduo yra puikus laikas sodinti vaismedžius, vaiskrūmius ir kitus dekoratyvinius krūmus. Vėsus ir drėgnas rudens oras sudaro idealias sąlygas augalų šaknims įsišaknyti prieš ateinant žiemai.
Rudenį sodinti augalai turi pakankamai laiko įsitvirtinti ir sukaupti atsargų, kad pavasarį galėtų aktyviai augti. Renkantis vietą sodinimui, svarbu atsižvelgti į augalų poreikius – saulės šviesą, dirvožemio tipą ir drėgmės kiekį.
Sodinant medžius, svarbu iškasti pakankamai didelę duobę, kad šaknys galėtų laisvai plėstis. Taip pat naudinga pridėti organinių medžiagų, tokių kaip kompostas, kuris padės šaknims lengviau įsitvirtinti“, – pataria L. Žilienė.
Ruduo yra tinkamas metas persodinti ar padalinti daugiamečių gėlių kerus, ypač tuos, kurie jau yra peraugę ar kuriems reikia daugiau erdvės. Tokie augalai kaip bijūnai, jurginai, viendienės, vilkdalgiai ir astilbės dažnai turi būti padalinti ir persodinti, kad išliktų sveiki ir gausiai žydėtų.
Persodinant ar dalinant kerus, augalų šaknys turėtų būti kruopščiai iškasti ir padalyti į atskiras dalis, kiekvienoje iš jų paliekant pakankamai šaknų ir stiebų.
Naujoje vietoje augalai turi būti pasodinti tokio pat gylio, kaip jie augo anksčiau. Po persodinimo svarbu gerai palaistyti augalus, kad jie greitai įsitvirtintų naujoje vietoje.
Augalų apsauga nuo šalčių
Anot agronomės, rudenį, kai lauke augalai pradeda ruošis žiemai, būtina paruošti ir šiltnamį. Pirmiausia, reikia kruopščiai išvalyti jį: pašalinkite visus nudžiūvusius ir nesveikus augalus, piktžoles ir šiukšles, nes jos gali būti ligų ir kenkėjų veisimosi vieta.
Taip pat svarbu dezinfekuoti šiltnamio paviršius: stiklus, rėmus, stalus, įrankius, naudodami tinkamas dezinfekavimo priemones. Tai sumažina kenkėjų ir ligų plitimo riziką per žiemą.
Dezinfekcija padeda sunaikinti patogenus, kurie galėtų pakenkti naujai sodinamiems augalams pavasarį. Be to, verta patikrinti šiltnamio ventiliacijos sistemas ir užtikrinti, kad viskas veiktų tinkamai, nes tai padės išlaikyti sveiką mikroklimatą augalams.
„Daugelis vazoninių augalų, ypač tropinių ar subtropinių, yra jautrūs šalčiui ir negali išgyventi žiemą lauke. Todėl rudenį, kai pradeda kristi temperatūra, būtina šiuos augalus įnešti į patalpas, kuriose temperatūra išlieka teigiama.
Tai gali būti namų interjeras, šildomos šiltnamio erdvės ar kitos apsaugotos vietos. Jei augalus perkeliate į vidaus patalpas, svarbu rasti jiems šviesią vietą, kur jie gautų pakankamai natūralios šviesos. Kai kuriems augalams, kurie negali būti perkelti į vidų, galima naudoti apsaugines priemones, tokias kaip agroplėvelės, audiniai ar specialūs uždangalai, kurie apsaugo augalus nuo šalnų.
Svarbu įsitikinti, kad augalai gauna tinkamą priežiūrą žiemos metu – reguliariai laistyti, bet saikingai ir apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų“, – teigia specialistė.
Mulčiavimas yra vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti augalus ir dirvožemį nuo žiemos šalčių. Mulčio sluoksnis padeda išlaikyti dirvožemio temperatūrą ir drėgmę, apsaugo augalų šaknis nuo šalčio ir užkerta kelią dirvožemio susidarymui.
Tai ypač svarbu gėlynuose, daržuose ir aplink medžius bei krūmus. Mulčiui galima naudoti įvairias organines medžiagas, tokias kaip šiaudai, lapai, žievė, medienos skiedros ar kompostas. Organinis mulčias ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir suirus praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis, kurios bus naudingos augalams pavasarį.
Mulčiavimo sluoksnis turėtų būti apie 5–10 cm storio, tačiau aplink augalų stiebus mulčią reikia sudėti atsargiai, paliekant šiek tiek vietos orui cirkuliuoti, kad išvengtumėte puvinio.
Kenkėjų ir ligų kontrolė
Rudens metu būtina atkreipti dėmesį į augalų, kurie buvo paveikti ligų ar kenkėjų, tvarkymą. Tai ypač svarbu, nes rudenį augalų liekanos gali tapti patogenų ir kenkėjų prieglobsčiu, kurie žiemos metu išgyvens ir kitais metais sukels dar didesnes problemas.
Norint išvengti šių rizikų, būtina surinkti visus ligotus lapus, stiebus, vaisius ir kitus augalų likučius iš gėlynų, daržų ir aplink medžius. Šiuos užkrėstus augalų likučius reikėtų sunaikinti – sudeginti arba išvežti į specialias atliekų tvarkymo vietas.
„Kompostuoti tokių liekanų nerekomenduojama, nes ligų sukėlėjai gali išgyventi ir pasklisti per kompostą į kitus augalus. Be to, rudenį svarbu atlikti bendrą sodo valymą – pašalinti nukritusius lapus, piktžoles ir kitas atliekas, kurios gali būti kenkėjų ir ligų židiniai.
Be ligų ir kenkėjų kontrolės, svarbu pasirūpinti ir augalų apsauga nuo gyvūnų, kurie gali sukelti žalą rudenį ir žiemą. Kai temperatūra pradeda kristi, gyvūnai, tokie kaip graužikai, elniai, kiškiai ir kiti, dažnai ieško maisto soduose, kur jie gali sugraužti augalų žievę, šaknis ar net pačius augalus. Norėdami apsaugoti augalus, galite naudoti įvairias apsaugines priemones“, – pasakoja pašnekovė.
Šiltnamio paruošimas
„Rudenį, pasibaigus aktyviam augalų auginimo sezonui, šiltnamį būtina kruopščiai išvalyti. Šis procesas padeda sumažinti ligų ir kenkėjų riziką, kurios gali išplisti žiemą ar pavasarį.
Pradėkite nuo visų senų augalų likučių pašalinimo. Tai apima nudžiūvusius lapus, stiebus, šaknis ir kitus augalų likučius, kurie gali būti ligų sukėlėjų ir kenkėjų prieglobstis. Visi augalų likučiai turi būti surinkti ir tinkamai utilizuoti, geriausia ne komposto krūvoje, jei jie yra užkrėsti ligomis, o išvežti į specialias atliekų tvarkymo vietas.
Po augalų pašalinimo svarbu išvalyti visus šiltnamio paviršius. Langus reikėtų kruopščiai išplauti, kad būtų pašalintos dulkės, nešvarumai ir kiti teršalai, kurie gali trukdyti šviesos patekimui į šiltnamį.
Švarūs langai užtikrina, kad augalai žiemos metu gautų maksimalų šviesos kiekį, kas yra svarbu jų sveikam augimui. Be langų, išplaukite ir visas lentynas, stalus, įrankius bei kitas šiltnamyje esančias struktūras“, – aiškina L. Žilienė.
Po valymo visus paviršius reikėtų dezinfekuoti. Tai ypač svarbu, jei šiltnamyje buvo pastebėta ligų ar kenkėjų. Naudokite specialias dezinfekavimo priemones, kurios yra skirtos šiltnamiams ir nėra kenksmingos augalams. Dezinfekavimas sunaikina patogenus, kurie gali peržiemoti ir pavasarį vėl pakenkti naujai augančiam derliui.
