Dalinai galiu juos suprasti – visą gyvenimą panašiai maitinasi ir atrodo, kad tai normalu ir geriau būti negali, o čia šast atvažiavo kažkoks net ne maisto kritikas, o tiesiog veikėjas pasivadinęs Riebiu Katinu ir išpeikė tavo numylėtą kavinukę ar kebabinę.
Net neabejoju, kad ir po šia apžvalga vietiniai Mankūnų gyventojai, pasitelkę kaimynines pajėgas, komentaruose bandys plauti suteptą kavinės mundurą.
Bet, gerbiamieji, nuo šiol bent žinosite kas išties toje kavinėje gerai, o kas apgailėtina. Tad pradedu.
Jauki kavinukė, tik gaila, kad dėl gausos svečių interjero nuotraukų daugiau padaryti negalėjau. Tad šį kartą jūsų dėmesiui tik dvi.
Per išsiblaškymą nepadariau ir meniu nuotraukų. Bet pasirinkimas tikrai daug platesnis nei tie, kuriais gali pasigirti dažniausiai kavinės. Be tradiciškai siūlomų patiekalų, sriubų, kepsnių, pasirinkime gausi pasiūla picų.
Meniu pasirinkimas
Dienos sriuba – 2,00 eur. Dienos sriuba į vertinimo kraitelę po kelių jos šaukštų įdėjo riebų pliusą, kuris atspindi gerą įvertinimą.
Tiršta agurkinė, buvo lyg ta, kuria kaime mylimus anūkus vaišina juos mylinčios močiutės ir toli nuo tų, kurias iš likučių mėgsta pravirti kai kurios kavinės neskirdamos dienos sriubai didelio dėmesio.
Chašlama su mėsa – 6,50 eur. Chašlama su mėsa privertė mane į bendrą vertinimo kapšelį įdėti dar vieną pagyros pliusiuką. Ne mėsos gabaliukais, o labiau biriais mėsos luitais gardinta soti sriuba. Ją suvalgius kažkas pradėtų gailėtis, jog užsisakė dar ir antrą patiekalą.
Bet Riebus Katinas ne iš tų, kuris po sriubos kapituliuoja prie stalo. Aš ir po kelių lėkščių panašaus sotumo sriubų neatsisakyčiau užsakytų šašlykų, nes juos labai mėgstu.
Gruziniškas šašlykas – 7,80 eur. Po pirmo kąsnio želiodamas burnoje guminį, sausą darinį, kuris lyg turėjo būti kiauliena, pažvelgęs į Katinienę pasakiau – šita kiaulė tikrai mirė sava mirtimi.
Jai šeimininkas greičiausiai leido gyventi tiek, kiek gali gyventi kiaulės, o jai numirus sava mirtimi jos sena sumedėjusi mėsa buvo parduota kavinei, kurioje mėsą panardinę į marinatą bandė ją taip prikelti antram gyvenimui pavadindami tą atgimimą – „Gruziniški šašlykai“.
Nežinau, koks drąsus žmogus sugalvojo tokius baisius šašlykus pavadinti – „Gruziniški šašlykai“, bet jei bent vienas Sakartvelo gyventojas būtų paskanavęs mano valgytų šašlykų, tai dėl taip menkinamo gruzinų vardo Lietuva greičiausiai susilauktų kokių politinių sankcijų už panašiai demonstruojamą nepagarbą šiai šaliai.
Karamelizuoti vištienos sparneliai – 8,30 eur. O pažvelgusi į patiektus sparnelius Katinienė nusprendė, kad pavadinimą sugalvojęs kiek suklydo. Sparneliams labiau tiktų tokie pavadinimai: „Riebaluoti vištienos sparneliai“ arba „Plunksnuoti vištienos sparneliai“.
Toks jausmas, kad sparnelius pamerkė į gruzdintuvėje tik pripiltą aliejų ir jie kaistant aliejui plūduriuodami jame gėrė jį į save.
O dar tie styrantys plunksnų fragmentai apetito juos valgyti nė kiek nesukėlė.
Tad iš mandagumo kažkiek pabandę valgyti netrukus pradėję jausti kaip skrandžiai gurguliuodami prašo liautis juos kankinę, tą degustaciją sustabdėme.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Geriausiai tai ką mes patyrėme būtų nusakyti pateikiant kaip pavyzdį krepšinį.
Tie, kas domisi krepšiniu žino, kad visos komandos varžybas dažniausiai pradeda geriausiu penketu, o jau laimint varžybas 20-30 taškų į aikštę išleidžia ir mažiau patirties turinčius žaidėjus, kurie greit prisidarę kliurkų atsisėda ant atsarginių suolelio.
Panaši situacija ir kavinėje „Riba“. Toks jausmas, kad sriubas ir šašlykus gamino skirtingi žmonės. Sriubas gamino virėjai profesionalai, o pagrindinius patiekalus gamino bet kas, kas kavinėje iš darbuotojų buvo laisvesnis.
Liūdna, pirmus pliusus susirinkusi sriubų pagalba kavinė, daugiau niekuo ir nebenustebino. Tad kavinę „Riba“ vertinu silpnu 3/5.
Pasiteirauti komentaro dėl apžvalgios tv3.lt kreipėsi į kavinės administraciją, sulaukus jo – tekstą papildysime.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas
