Pasimatymas iš dalies primena pokalbį dėl darbo. Vertinant kandidatą į darbo vietą, galima jam pateikti klausimų sąrašą, į kurį šis turi tiksliai ir aiškiai atsakyti. Vis dėlto tokia pokalbio strategija netinka vertinamajam pasimatymui. Juolab, kad jo metu tenka šį bei tą papasakoti ir apie save.
Patarimais dalinasi rimtų pažinčių svetainė darnipora.lt.
Ką nutylėti?
JAV psichologai David Copeland ir Ron Louis rašo, jog per vertinamąjį pasimatymą nederėtų užsiminti apie vedybų svarbą, nes niekas nenori po kelių dienų pažinties svarstyti įsipareigojimus. Netiktų kalbėti ir apie norą turėti vaikų, nes nuoširdus vyras prisipažins, jog apie tai šiuo metu negalvoja, o melagis pasakys, kad labai žavisi vaikučiais ir apie juos svajoja. Pirmuoju atveju galima atstumti rimtą kandidatą, o antruoju - apsigauti.
Tokio pokalbio metu savaime iškils klausimas, kodėl tokia patraukli moteris, toks solidus vyras vis dar ieško savo antrosios pusės. Kuo išsamiau į jį bus atsakyta, tuo blogiau. Protingiau šio klausimo aptarimą palikti kitam kartui.
Nuoširdumo ribos
Nuoširdumas be abejo patrauklus. Pasakodami apie savo keistus polinkius, ligas, sutrikusios psichikos giminaičius, manome esantys itin sąžiningu. Bet drauge taip tarsi pranešame, jog bendravimas nebus sklandus ir malonus.
Todėl geriau mažiau kalbėti apie save ir skatinti kitą išsipasakoti. Kadangi kiekvienam malonu pasamprotauti apie savąją gyvenimišką patirtį, tiktų pasiteirauti, kuo labiausiai didžiuojamasi ir kas galvojama apie kurią nors klausiančiam svarbią vertybę (pavyzdžiui, pinigus ar laimę). Po to galima papasakoti ką nors liūdno ir romantiško, bet ne asmeniško ir tragiško (pavyzdžiui, melodramiško kino filmo siužetą). Pagal reagavimą į jį gana lengva spręsti apie emocionalumą. Jį bei šeimos gyvenimui būtiną kantrybę parodo ir elgesys su aptarnaujančiais žmonėmis bei piktas ar atlaidus požiūris į nežymų vėlavimą.
Ką kalbėti?
JAV psichologė Mariana Rokech mano, kad itin veiksminga, kai atėjusiai į pasimatymą moteris prisipažįsta, jog truputį nervinasi. Atidus vyras pasistengs jai padėti nusiraminti ir patikės esąs stiprus, galintis globoti moterį. O jei jam dar bus padėkota už supratimą, tai pasijus itin svarbus. Jei vyriškis nekreips dėmesio į užuominą, kad moteris nesijaučia laisvai, veikiausiai ir ateityje nesugebės atsižvelgti į jos jausmus.
M.Rokech tvirtina, kad daugeliui moterų/vyrų užtektų įžvalgumo suprasti, su kuo susitiko. Tam tereikia savęs paklausti, ką nori apie jį/ją sužinoti, nes į tiksliai sau užduotus klausimus atsakymas anksčiau ar vėliau randamas, o jei tie klausimai tik numanomi tai ir atsakymai lieka miglose. Belieka šiomis mintimi vadovautis.
G. Navaitis
