Pati Eglina Mažeikienė kartu su vyru ir seserimi prieš trejus metus atidarė pirmąją savo „Pole dance extreme Vipera“ studiją Kaune, visai netrukus jie įkūrė ir dar vieną studiją Panevėžyje, kurioje iki šiol šokti ant stulpo mokosi ne viena dešimtis vaikų. Pasirodo, kad šokiai ant stulpo žavi ne tik suaugusius, bet ir vaikus.
Sužavėjo vaizdo įrašas
Šokiai ant stulpo Eglinos gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Prieš gerą dešimtmetį benaršant internete, moters akys užkliuvo už vaizdo įrašo, kuriame savo sugebėjimus ant stulpo demonstravo garsi šokėja Jenyne Butterfly. Eglina prisimena, kad pamatyti moters triukai tiesiog užbūrė:
„Šį sportą vaizdo įraše ji labiau pateikė iš cirko perspektyvos, mane taip sužavėjo lankstumas, stiprybė ir visos tos kūno galimybės. Man tai buvo be proto gražu. Tuomet pradėjau ieškoti, kur būtų galima rasti panašių alternatyvų Lietuvoje, skaičiau įvairius forumus, diskusijas, beieškodama užtrukau gal apie dvejus metus.
2012 metais turėjau pirmąją savo pamoką, kaip tik Kaune tuomet atsidarinėjo šokių studija „Pole dance“. Iš pradžių mokytis šokti sekėsi sunkiai, bet vėliau užsikabinau ir man sekėsi vis geriau ir geriau“, – šokių ant stulpo pradžią prisimena pati moteris.
Atrastą užsiėmimą slėpė nuo kitų
Mokytis šokti ant stulpo Eglinai sekėsi sunkiai ne dėl to, kad ji buvo fiziškai silpna. Moteris prieš tai buvo patyrusi kelio priekinio kryžminio raiščio plyšimą, todėl be sporto ji praleido net dvejus metus.
Anksčiau žaidusi tinklinį moteris troško atrasti naują sporto šaką, kurioje galėtų išbandyti ir kitas savo puses. Tokie užsiėmimai kaip joga Eglinai atrodė gana nuobodūs, o aktyvių treniruočių nesinorėjo dėl buvusio kelio nestabilumo. Pamatyti šokiai ant stulpo Eglinai pasirodė lyg ieškomas aukso viduriukas:
„Kai pamačiau šokius ant stulpo, supratau, kad tai yra mano vieta, kurioje galėčiau save realizuoti. Buvo įdomu, kur čia reikia laikyti rankas, kaip palipti, kur atsisėsti ir kokius pratimus atlikti. Aš norėjau judėti, o ši šaka man pasirodė labai įdomi“.
Apie atrastą naują aistrą šokiams ant stulpo Eglina iš pradžių niekam nepasakojo. Ji nujautė, kaip žmonės gali reaguoti, todėl nutarė, kad šį savo užsiėmimą geriau pasilaikys sau. Aplinkiniams ji vis sakydavo, kad eina sportuoti ar pašokti, tuomet žmonėms nekildavo ir jokių klausimų.
Stulpą įsirengė ir namuose
Tik po gero laiko, kai Eglina save ištobulino ir pradėjo atlikti žadą atimančius triukus, ji ryžosi pasakyti aplinkiniams, kuo užsiima. O ir stulpas moters namuose sukeldavo vis daugiau klausimų į svečius užsukantiems draugams.
„Būdavo, pasakydavau žmogui, kad lankau pole dance šokius ir jis supranta, kad lankau pool dance, tai dažnai pagalvodavo, kad aš baseine kažką veikiu“, – juokiasi moteris.
Bežiūrint į Eglinos atliekamus pratimus ant stulpo iš šono, atrodo, kad tam reikia tikrai nemažai jėgos ir itin tvirtų raumenų. Pati moteris sutinka, kad papildomos mankštos ir tempimai niekada nepakenks, tačiau sporto salė čia tikrai nepadės:
„Žmonės mano, kad prieš šokant ant stulpo reikia „pakočioti“ raumenis sporto salėje, pakilnoti svarmenis. Tai tokie pratimai tikrai nepadės, nes čia dirba gilieji raumenys, dominuoja funkciniai pratimai. Neužtenka lokaliai atidirbti vieną raumenį, veidrodiniai raumenys nepadės atlikti funkcionalaus pratimo. Taip, pavyzdžiui, tokie pratimai kaip prisitraukimai, gali padėti, bet sporto salė – ne. Reikia nepainioti, kur yra funkcija ir didinamos kūno galimybės, o kur yra noras gražiai atrodyti“, – atskleidžia šokių trenerė.
Treniruotis netrukdo net ir nėštumas
Gali pasirodyti, kad tokie šokiai ant stulpo yra pavojingi, o traumos treniruotėse ištinka bene kasdien, tačiau Eglina patikina, kad palyginus su kitais kontaktiniais sportais, šiuose šokiuose susižeisti rizika yra labai minimali. Traumų tikimybę mažina ir tai, kad treniruotėse viskas yra atliekama palaipsniui, nesiekiama visko įgyvendinti per vieną kartą.
Pati Eglina stipriau kritusi nuo stulpo yra galbūt vos du kartus, o dabar šioje sporto šakoje ji elgiasi kaip niekada atsargiai, mat moteris laukiasi savo pirmagimio. Pasiteiravus, ar dėl nėštumo moteriai teko atidėti į šalį mylimą veiklą, ši tik šypteli – „Ne visai“:
„Ne visai, ne visai... Aišku, judu lėčiau ir ramiau. Dabar mano klientai, kurie mato, ką veikiu, klausia, kaip man nebaisu, kaip man tai pavyksta, tačiau pati aš jaučiu, kad nebejudu taip gerai, kaip norėtųsi ar kaip galėjau anksčiau. Atlieku tik tuos pratimus, kurie yra maksimaliai saugūs, tikrai saugoju save“, – priduria pašnekovė.
Sužibėjo „Lietuvos talentuose“
Prieš savo nėštumą ir koronavirusą Eglina į šokių treniruotes eidavo kiekvieną mielą darbo dieną, dirbdavo tiek su vaikais, tiek su suaugusiais. Praeitais metais moteris taip pat sužibėjo ir TV3 laidoje „Lietuvos talentai“. Tą kartą moteriai pavyko nukeliauti net iki didžiojo superfinalo.
„Lietuvos talentų komanda buvo iš tiesų puiki, jie man padėjo suorganizuoti ir stacionarų, ir kabantį stulpus. Ši laida buvo galimybė parodyti žmonėms, kas yra šokiai ant stulpo, pademonstravome ir vaikų šokius, ir dueatą, ir įvairius šokių žanrus“, – sako Eglina.
Savo aistra šokiams ant stulpo moteris užkrėtė ir vyrą bei seserį, todėl ši trijulė drauge ir įkūrė šokių studijas. Eglinos stiprioji vieta yra jėga, sesers – lankstumas ir besisukantis stulpas, o štai Eglinos vyras be galo mėgsta įvairius šuoliukus.
Svarbiausia kantrybė ir noras tobulėti
Eglina prasitaria, kad šiemet jie pirmą kartą Lietuvoje organizavo ir tarptautines pole dance varžybas, kuriose turėjo dalyvauti daugiau nei šimtas komandų iš keturiolikos skirtingų pasaulio šalių. Deja, dėl koronaviruso pandemijos jas teko nukelti kitąmet.
Pasiteiravus, ką Eglina patartų visiems kitiems, kurie vis dar trokšta, bet nedrįsta savęs išbandyti šioje sporto šakoje, moteris patikina, kad svarbiausia suvokti, kad visko bet kokioje sporto šakoje negalima pasiekti lengvai:
„Būna ir taip, kad kitos save labai nuvertina, sako, kad man nepavyks, esu nelanksti ir nestipri, turiu silpnas rankas. Tačiau nesvarbu kokią sporto šaką paimtumėme, neužtenka savaitės laiko pasiekti gerų rezultatų.
Reikia suprasti, kad teks atiduoti nemažai laiko ir rezultatas vieniems ateis greičiau, kitiems lėčiau, bet kantrybė ir neskubėjimas yra svarbiausia. Dažnai girdžiu kitas sakant „Nusipirksiu vieną treniruotę ir tu mane išmokysi“, taip nebūna. Kaip ir vaikai iš pradžių mokosi vaikščioti, taip ir čia – viskas pasiekiama mažais tobulėjimo žingsneliais“, – šypteli Eglina.
