Nelaimė įvyko Melekonių kaime, kur degantis vaikinas buvo pastebėtas 18 val. 17 min. Anot policijos, į įvykio vietą atvyko visos tarnybos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Ir vėl bandyta nusifotografuoti
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties tarnybos vadovas Igoris Lukaševas teigia, kad aukštos įtampos elektros traumos yra itin retos, tačiau per pastarąjį pusmetį, tai – jau antroji nelaimė:
„Pirmasis atvejis nutiko vėlyvą rudenį, kai žuvo mūsų pagalbos stoties darbuotojas. Tą kartą vaikinas norėjo nusifotografuoti su mergina. Šiuo atveju vaikinas nenukentėjo, liko gyvas, tačiau nebežinau tolimesnės informacijos, kaip viskas susiklostė.“
I. Lukaševas sako, kad darbuotojo žūtis medikų akivaizdoje paliko psichologinę traumą, kurios ilgai nepamirš nei į iškvietimą išvykę brigados medikai, nei viskas kolektyvas.
„Kiekvienas žmogus skirtinai sureaguoja į tokias situacijas. Be abejo, mūsų toks darbas, kad kasdienybėje susiduriame su įvairiomis nelaimėmis, mirtimis, tačiau juk vis tiek žmonės skirtingi, vieni reaguoja vienaip, kiti – kitaip...
Šį kartą įvykis ir vėl įvyko transformatorinėje, kur vaikinas taip pat, kaip teigiama surašytame protokole, norėjo nusifotografuoti ir buvo nutrenktas aukštos įtampos elektra.
Kadangi brigada buvo įspėta būti atsargūs, tai atvykę jie laukė ESO darbuotojų, kol šie atjungė elektrą ir tuomet su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo leidimu, vaikinas buvo nukeltas nuo transformatorinės“, – pasakoja Vilniaus GMP tarnybos vadovas.
Įvertinus jaunuolio, gimusio 2007 m., būklę paaiškėjo, kad patirti sužalojimai yra nesuderinami su gyvybe. Mirtis vaikinui buvo konstatuota įvykio vietoje.
Vis nepasimokoma
Tokie įvykiai primena, kad dažniausia jų baigtis – tragiška. Rudenį įvykęs panašus įvykis privertė tokiose situacijose atidžiau ir atsargiau elgtis greitosios medicinos pagalbos darbuotojus:
„Kiekvienas mūsų darbuotojas žino, kad atvykus į elektros traumą, neturime teisės artintis prie nukentėjusio, kol to neleidžia padaryti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, t. y. gaisrininkai. Sulaukus leidimo, kai aplinka yra saugi, galime prieiti ir tik tada teikti pagalbą.
Dažniausiai būna taip, kad iš įvykio vietos nukentėjusysis yra atnešamas į greitosios pagalbos automobilį. Neturime teisės taip rizikuoti.“
Pasiteiravus, kokios dažniausiai pasitaiko traumos, kurias sukelia staigi elektros iškrova, I. Lukaševas sako, kad dažniausiai, tokiais atvejais, elektros iškrovos nudegimai būna tokie, kurie yra nesuderinami su gyvybe. Neretai, greitosios pagalbos stoties medikams suteikti pagalbos net nebėra kam.
„Visi žinome iš vaikystės, ko mus mokė tėvai – ką galime ir ko negalime daryti. Pavyzdžiui, nekišti pirštų ar liestis ten, kur yra nesaugu. Tačiau, jeigu nelaimė jau nutiko, nukratė elektra, reikia kreiptis pagalbos, nes gali atsirasti ir širdies ritmo sutrikimas, kuomet tenka jį atstatyti, kartas nuo karto gali sustoti ir širdis.
Nors tokie atvejai ir būna reti, tačiau visuomet rekomenduojame kreiptis į gydymo įstaigą. Taip pat ir sulaukus skambučio į dispečerinę, registruojame kvietimą ir vykstame pas nelaimę patyrusį pacientą, nes net ir trumpalaikis elektros poveikis gali sukelti širdies veiklos sutrikimus, nudegimus.
Visgi, jeigu asmuo patyrė elektros iškrovos įėjimą ir išėjimą, prisilietė rankomis, o išėjimas įvyko per koją, toks atvejis yra sudėtingas, nes elektra perėjo per visą organizmą“, – įspėja I. Lukaševas.
Be to, anot pašnekovo, esant šalia nelaimę patyrusio asmens, būtina prisiminti, kad pirmiausiai reikia pasirūpinti savo saugumu ir tik tuomet padėti kitam apsirūpinus pralaidumo elektrai neturinčia medžiaga, pavyzdžiui, mediniu pagaliu.
„Mano patarimas būtų toks – nesiartinkite ir nelįskite ten, kur nereikia. Ant transformatorinių visada yra užrašai, kad pavojinga, bet jaunimas, vaikai... Deja, gyvenimas parodo, kad nepasimokoma“, – priduria baigdamas pokalbį pašnekovas.
