Moteris pasidalijo esminiais patarimais, kaip reikėtų prižiūrėti pomidorus. Taip pat įspėjo apie klaidas, kurios gali sunaikinti pomidorų derlių.
Laistymas
Kaip yra žinoma, pomidorai yra daržovė, kuri mėgsta dėmesį ir priežiūrą. Dėl to svarbu juos tinkamu laiku palaistyti ir leisti pasisavinti reikiamų medžiagų. Tačiau, kas kiek laiko reiktų laistyti, priklauso nuo dirvožemio, kuriame daržovė auginama.
„Tai, pirmiausia, manyčiau, kad kiekvienas turėtų pasirinkti laistymo grafiką individualiai, nes viskas priklauso nuo dirvožemio.
Jeigu jis molingesnis, per mažai purus, sunkesnis, tai laistoma rečiau. Jeigu lengvas ir laidus dirvožemis, tai jis anksčiau išdžiūsta ir reikia dažniau palieti“, – pasakojo Andželika.
Ji taip pat pridūrė, kad per karštus orus toks laistymas turėtų padažnėti, ir pasidalijo kas kiek laiko pomidorus laisto pati:
„Dar viskas priklauso nuo oro, jeigu karšta, tai dažnai. Šiaip per patį augimą supilu ant vieno daigo iki kibiro vandens. Bet tada jau laistau labai retai. Kokios dvi-trys savaitės be vandens būna mano šiltnamyje. Pomidorai mėgsta gausų, bet retesnį laistymą.
Šiaip, jeigu dienos tikrai labai karštos, tai daugelis augintojų šiltnamį dengia su agroplėvele. Taip sudaromas šioks toks pavėsis augalams ir, žinoma, vakarais reikia augalus palieti.
Augalas per dieną gauna karščio, išsenka. Reikia, žinoma, atsižvelgti, koks dirvožemis, bet per karštą orą reikia lieti dažniau.“
Tręšimas
Dar vienas svarbus komponentas pomidorų auginime – tinkamas pomidorų patręšimas. Andželika pasakojo, kad tinkamai pasodinus pomidorus, ji juos tręšia vos kelis kartus per sezoną.
„Pirmiausia, viso auginimo paslaptis yra tarpas, kai užsiaugini labai tvirtą ir stiprų daigą. Tai prasideda nuo sėklos, išsirenkame ją pačią didžiausią ir stipriausią.
Tuomet jau užaugusius pomidorus ne tai, kad suberiame į dėžutę ir išvežame, bet bent perkeliame juos į nuo 0.5-2 l talpos indus, kad augtų kuo didesnis šaknynas.
Tada, kai jau sodiname į šiltnamį, aš įberiu žiupsnelį pomidorų trąšų, keletą šaukštų pelenų ir saujelę žuvies miltų. Tada gerai į duobutes pripilu vandens – maždaug po kibirą į kiekvieną. Tuomet gerai susigeria. Po pasodinimo bent jau porą savaičių man jų nereikia laistyti“, – paaiškino ji.
Taip pat moteris pridėjo, kad pastebi dažnai sodininkų daromą klaidą – dilgėlių raugo naudojimą trąšoms. Ji paaiškino, kad pati šio metodo nenaudoja ir nemato iš jo naudos:
„Daugelis padaro tokią klaidą, nežinau kodėl, gal iš senesnių laikų, kad laisto įvairiausiais dilgėlių raugais. Aš jų vengiu, nes išauginti labai gražius lapus pomidorui su tuo dilgėlių raugu galima, bet vaisiai ir žiedai dideli neužauga.
Tai aš tiesiog per lapus, kai pradeda žydėti, pamaitinu trąšomis. Tam būna purškiamos trąšos. Arba paberiu trąšų aplink pomidorų krūmelį. Bet taip darau per vasarą vieną kartą, nes, matomai, pas mane dirvožemyje tų naudingų medžiagų užtenka.
Bet, žinoma, norint, kad augalas išaugtų sveikas, jį reikia periodiškai patręšti: sodinant į duobutes, paskui, kai augalas pradeda gausiau žydėti ir megzti vaisius, ir tada dar prieš nokimą.“
Trąšos
Pokalbio metu pašnekovė apie naudojamas ir rekomenduojamas trąšas papasakojo šiek tiek daugiau. Ji tikino, kad su šių pasirinkimu sodininkai taip pat dažnai klysta.
„Šiaip visai yra neblogos galvijų mėšlo granulės, kurių būna pirkti specializuotose ar sodo prekių parduotuvėse. Aišku, galima ir šiaip galvijų mėšlu tręšti.
Tik vištų mėšlo reiktų vengti, jis nelabai tinkamas augalams. Negalima ir šviežio mėšlo dėti į šiltnamius, jis turi būti perpuvęs, nes jeigu šviežias, tai nudegina augalo šaknis ir augalas ima nykti“, – pasakojo Andželika.
Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu ir mulčiuoti dirvą. Pasak jos, tuomet dirvožemis pasiima reikiamas medžiagas, o, galiausiai, mulčio nebelieka:
„Labai padeda mulčiavimas nupjauta žole, šiaudais. Žemė pasiima ir viską sunaudoja kaip jai reikia ir tos žolės, praktiškai, iki rudens nebelieka.
Taip gaunamas labai purus dirvožemis, o šaknys pasisemia to, ko joms reikia.“
Genėjimas
Galiausiai, pašnekovė pasidalijo dar viena savo pomidorų auginimo paslaptimi. Tai – genėjimas, kuris padeda pašalinti nereikalingus lapus.
„Esu išbandžiusi jau beveik 200 veislių per 20 metų ir apsistojau prie veislinių pomidorų auginimo. Tai svarbiausia išgenėti pomidorų „pažastėles“, paliekant du-tris centimetrus nuo stiebo, tada ne taip greitai atauga“, – paaiškino Andželika.
Ji pridėjo, kad svarbu ir nepadaryti klaidos genint pomidorus. Anot jos, pagrindinė sodininkų klaida yra lapų nugenėjimas:
„Negalima nugenėti pomidorų lapų. Tai pati didžiausia klaida, kokia padaroma juos auginant. Pomidorų lapai maitina kekę.
Tačiau apatinius lapus, kurie gelsta, reikia pašalinti. Bet palaipsniui, o ne nugenėti visą kekę ir palikti pliką stiebą. Kitaip padaroma didelė žala pačiam pomidoro krūmui.“
Apibendrinusi pokalbį moteris pabrėžė, kad pomidorų auginimas tikrai ne kiekvienam. Anot jos, jiems reikia daug dėmesio ir priežiūros:
„Tinkamas genėjimas ir laistymas yra esminiai aspektai. Reikia žinoti, kada palieti, kada pagenėti. Bet pomidorų auginimas – tikrai daug darbo reikalaujantis procesas.“
