Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio šeimos gydytoja Veslava Narauskienė straipsnyje pasakoja apie Alzheimerio ligos priežastis, simptomus, rizikos veiksnius bei galimus gydymo būdus.
Alzheimerio liga – tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga, paveikianti smegenis, sutrikdanti atmintį ir kitas kognityvines funkcijas.
Ši liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai serga ir jaunesni asmenys, ypač esant paveldimai ligos formai, skelbia Kauno miesto poliklinika.
Alzheimerio liga yra viena dažniausių senyvo amžiaus žmonių demencijos priežasčių. Liga pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už atmintį, mąstymą, kalbą, emocijas ir kasdienes funkcijas.
Alzheimerio ligos simptomai
Pradiniai simptomai dažnai yra subtilūs, tačiau laikui bėgant ryškėja ir apsunkina kasdienį gyvenimą.
Pagrindiniai Alzheimerio ligos simptomai:
Atminties sutrikimai: pamenama, kas vyko praeityje, tačiau pamirštami neseni įvykiai.
Sunkumai bendraujant: sunku parinkti tinkamus žodžius, kalboje dažni pasikartojimai.
Laiko suvokimo ir orientacijos sutrikimai: sunku suvokti laiką ar atpažinti pažįstamas vietas.
Mąstymo sulėtėjimas ir koncentracijos stoka: sunku vykdyti instrukcijas, vengiama naujovių, sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti.
Nuotaikos ir elgesio pokyčiai: emocijos tampa labilios (nuo pykčio, agresijos iki euforijos), dažnos nuotaikų kaitos, galimi kliedesiai ar haliucinacijos (mato ar girdi tai, ko iš tikrųjų nėra).
Kasdieninių įgūdžių praradimas: blogėja higienos įgūdžiai (pamirštama nusiprausti), orientacija, pamirštami pažįstami žmonės, jų vardai. Ligonis nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, atsiranda nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis.
Priklausomybė nuo aplinkinių: ligoniui sunku apsitarnauti savarankiškai, prarandami socialiniai įgūdžiai.
Miego sutrikimai: sunkiai užmiegama, dažnai pabundama, keliamasi, nerimaujama. Ligonis gali klajoti po namus, išeiti iš namų, pasiklysti.
Pasakė, kam kyla didžiausia rizika susirgti
Alzheimerio ligai būdinga banguojanti eiga – vieną dieną būklė gali būti pagerėjusi, kitą dieną pablogėjusi. Prisidėjus tam tikrai ligai (pvz. infekcijai) arba pakeitus aplinką (patekus į gydymo įstaigą, pakeitus gyvenamąją vietą), Alzheimerio ligos simptomai gali paūmėti.
Rizikos veiksniai: riziką sirgti Alzheimerio liga gali padidinti amžius, paveldimumas, žemas išsilavinimo lygis, hormoniniai pokyčiai po menopauzės (sumažėjus estrogeno kiekiui kraujyje), galvos smegenų traumos, Dauno sindromas bei buvęs apsinuodijimas aliuminiu.
Diagnozė ir gydymas: diagnozuojant Alzheimerio ligą svarbi paciento anamnezė, surinkta iš paciento artimųjų (apie elgesio pokyčius, atminties blogėjimą), neurologiniai ir kognityvinių funkcijų tyrimai, gydytojo psichiatro konsultacija. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padeda patikslinti diagnozę, atmetant kitas galimas būklės blogėjimo priežastis.
Nors Alzheimerio liga nėra išgydoma, įvairūs gydymo metodai gali padėti kontroliuoti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą.
Svarbus medikamentinis gydymas, psichologinė parama, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba, dalyvavimas socialiniame gyvenime, psichologinė ir emocinė parama ir artimųjų pagalba.
Kaip padėti sergančiajam? Svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnostika leidžia efektyviau valdyti ligą ir suteikti sergančiajam geresnę gyvenimo kokybę.
