Alytiškis Ptakauskas jo kieme susirinkusiems vaikams vaizdžiai pasakoja apie veiklą, kuri kelis dešimtmečius yra užvaldžiusi visą Kęstučio gyvenimą – bonsų medelius.
Alytiškio namų kiemas yra paverstas įspūdingu japonišku sodu, tad čia dažnai žmonės atvažiuoja pasigrožėti išpuoselėtu, lietuviškai akiai neįprastu sodu. Jame daugiau nei 100 bonsų medelių. Kai kuriems jų 100 metų.
Alytiškis Kęstutis Ptakauskas japoniška bonsų kultūra susidomėjo beveik prieš 30 metų ir iki šiol yra vienintelis lietuvis, turintis tokią didelę medelių formavimo patirtį ir tokį bonsų sodą. Kęstučio medeliai yra apkeliavę visą pasaulį, o jis pats, matyt, geriau žinomas Japonijoje nei Lietuvoje. Tačiau situacija, anot bonsų meistro, keičiasi.
Japonijoje bonsų kultūra žinoma tūkstančius metų. Alytiškis sako, kad bonsų medelių formavimu ir auginimu gali užsiimti kiekvienas. Reikia tik žinių, kantrybės ir užsispyrimo. Bonsu gali tapti kiekvienas medis, augantis tiek Lietuvoje, tiek kur nors kitur. Kuo labiau medelis sulinkęs, netaisyklingos formos, palūžęs, tuo jis yra vertingesnis. Gamtoje toks augalas dažnai būtų pasmerktas žūti, o štai meistrų rankose jis tampa meno kūriniu. Nors alytiškis atvirauja, kad dar ir dabar kartais yra apšaukiamas medžių kankintoju. Bonsų meistras tikina, kad formuojamas augalas tikrai nesikankina.
Gamtoje žūti pasmerktas augalas gero meistro rankose tampa tūkstančius eurų kainuojančiais kūriniais.
Alytiškis namuose pilna ne tik bonsų medelių, bet ir įvairių apdovanojimų. Jiems net įsirengė atskirą muziejų. Netrukus bonsų meistras iš Alytaus gaus vertingiausią iki šiol apdovanojimą – valstybinį Japonijos ordiną už japoniškos kultūros puoselėjimą.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
