• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į albumą sugulę XIX a. pab.–XX a. pr. atvirukai atskleidžia unikalius to meto Kuršių nerijos kraštovaizdžius, kurortų gyvenimą, vietos žmonių buitį.

Į albumą sugulę XIX a. pab.–XX a. pr. atvirukai atskleidžia unikalius to meto Kuršių nerijos kraštovaizdžius, kurortų gyvenimą, vietos žmonių buitį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena iš knygos „Kuršių nerija Hugo Šojaus atvirukų rinkinyje“ autorių sako, kad mintis išleisti tokią knygą–albumą kilusi maždaug prieš 15 metų, kai į rankas pateko Mokslų akademijos fonduose saugotų Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo H. Šojaus atvirukų kolekcija, praneša LTV „Panorama“.

REKLAMA

„Tas atvirutes buvo pažiūrėję du žmonės be manęs, o man atrodė, kad tikrai verta, kad jas pamatytų žymiai daugiau žmonių“, – teigė knygos autorė Nijolė Strakauskaitė.

40 atvirukų užfiksuota, kaip atrodė Kuršių nerija nuo paskutinio XIX amžiaus dešimtmečio iki Pirmojo pasaulinio karo. Kaip atrodė dar neapsodintos, vėjų pustomos kopos, kartais atidengdavusios ir senųjų kapinaičių vaizdus.

REKLAMA
REKLAMA

Yra daug Juodkrantės – vieno geriausių to meto kurortų prie Baltijos jūros – vaizdų. Užfiksuota, kaip vietos gyventojai tuomet gaudė varnas ar tiesė kelią, kuriuo ir dabar važiuojama į Nidą.

Atvirukai anuomet esą buvę labai modernus ir greitas būdas nusiųsti žinutę atostogaujant kurorte. Anot knygos autorių, tai lyg elektroninis paštas dabar. Todėl pirmųjų fotografų darbai būdavo išnaudojami ir kaip kurortų reklama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visai neseniai buvo atsiradusi fotografija, tad jie pirmieji vyko čia ir fotografavo tą primityvų, natūralų kraštovaizdį, kurio pasigedo XIX amžiaus Europos žmonės, turistai, nes jie tarsi ieškojo tam tikros anticivilizacijos“, – sako knygos autorė Lina Motuzienė.

Knygoje pateikiami ir išsamūs matomų vaizdų aprašymai, amžių sandūros mokslininkų pastebėjimai ar keliautojų įspūdžiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų