Tuo tarpu TV bokšto atstovai teigia, kad neįgalieji neįleidžiami ne dėl diskriminacijos jų atžvilgiu, o tik dėl tam tikrų saugumo sumetimų.
Seimo narys Justas Džiugelis teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta ir apie kokius nesklandumus kalbama, yra, mažų mažiausia, gėda TV bokštui ir Vilniaus miesto savivaldybei.
Jis tiki, kad būtent jo apsilankymas ir vizitas į bokštą turėtų pakeisti esamą situaciją. „Jei kalbama apie saugumą, tai reikėtų, visų pirma, juo pasirūpinti, o ne besti strėles į neįgaliuosius.
Juk lėktuvu skristi irgi neįgaliesiems sudėtinga, tačiau visur yra apmokytas personalas ir sunkumų nekyla“, - paaiškino J.Džiugelis.
Neįgaliuosius papiktino taisyklės
Lietuvos neįgaliųjų forumo aktyvistai feisbuke rašė: „Dėmesio! Rizikos valdymo sumetimais asmenys, sėdintys neįgaliųjų vežimėlyje arba turintys regėjimo bei psichikos negalią į TV bokšto viršuje esančią apžvalgos aikštelę ir restoraną „Paukščių takas“ neįleidžiami.
Jie gali apsilankyti tik TV bokšto pirmajame aukšte. Asmenys su negalia, pageidaujantys apsilankyti TV bokšto 1 aukšte, gali į jį patekti per vidinį Telecentro kiemą, kaip parodyta schemoje.“
Neįgalieji vieningai tvirtina, kad taip neturėtų būti XXI amžiuje ir ypač šalies sostinėje. Visiems atrodo, kad tai yra tam tikra neįgaliųjų diskriminacija.
Viskas dėl saugumo
Vis dėlto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos atstovas Valdas Kaminskas teigia, kad visas šis šurmulys kilo nepagrįstai.
Jo teigimu, TV bokšto atstovai yra suinteresuoti tiek komercine, tiek pilietine prasme daryti viską, kad lankytojų srautas į Vilniaus TV bokštą būtų kuo didesnis.
„Sprendimas dėl neįgaliųjų lankymosi Vilniaus TV bokšto ribojimo kurį laiką brendo ir galutinai buvo priimtas po to, kai 2017 m. spalio 12 dieną, atliekant bokšto šildymo sistemų sezoninį bandymą, vieno šildytuvo automatika nesuveikė, ir perkaitintas šildymo elementas ėmė rūkti bei uždūmijo viršuje esančio restorano patalpas (apie tai informaciją nesunkiai rasite potalų, radijo ir TV kanalų archyvuose).
Tuomet buvo imtasi visų privalomų procedūrų, t.y. restorano lankytojai bei personalas buvo saugiai evakuoti per evakuacinę laiptinę žemyn.
Šis įvykis įmonės administraciją privertė itin atidžiai peržvelgti lankytojų saugumą ekstremaliose situacijose užtikrinančias taisykles ir priemones.
Mes taip pat supratome, kad dėl evakuacinės laiptinės siaurumo mes negalime užtikrinti asmenų su judėjimo negalia evakuacijos ir tuo būdu garantuoti jų saugumą.
Taip gimė atnaujintos TV bokšto lankymo taisyklės, kuriose buvo peržiūrėta neįgaliųjų asmenų pakilimo į TV bokšto viršų tvarka. Ji buvo parengta, atsižvelgus ne tik į mūsų, bet ir kitose šalyse veikiančių TV bokštų patirtį ekstremaliose situacijose.
Atnaujintoje tvarkoje pakilimas į apžvalgos aikštelę buvo apribotas ne tik asmenims su judėjimo negalia, bet dar dviem grupėms neįgaliųjų – neįgaliesiems su protine ir regos negalia, kuomet jiems būtina palyda.
Mes pasakėme, kad be palydos tokių asmenų nebegalime leisti kilti viršun. Tačiau jeigu toks asmuo yra lydimas suaugusio įgalaus asmens, jokių kliūčių pakilti į viršų jam nėra sudaroma.
Kaip pavyzdį, kad asmenys su protine negalia gali laisvai pakilti į TV bokšto viršų, galiu pateikti 2017 m. spalio 18 d. įvykusį Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos mokinių grupės vizitą. Juos lydėjo 13 suagusiųjų, taigi vaikai be jokių kliūčių galėjo pasigrožėti Vilniaus vaizdais ir pasibūti aukščiausiai iškilusiame Lietuvos restorane.
Mes pasirengę bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis, kurias kviečiame į TV bokšto apžiūrą ir aptarimą, kaip patikslinti komunikaciją ir kokios priemonės leistų atverti TV bokšto viršų žmonėms su judėjimo negalia po ateityje planuojamos Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos, kuriai šiuo metu yra parengti projektiniai pasiūlymai“, - rašoma oficialiame atsakyme.
Seimo nario atsakymas neįtikino
Tuo tarpu Seimo nario Justo Džiugelio, turinčio negalią, toks atstovų atsakymas neįtikino. Anaiptol, jam tai kelia pasipiktinimą ir nuostabą.
„Tai, mažų mažiausiai, žmogaus teisių pažeidimas, kad nėra užtikrinama galimybė patekti ten žmonėms su negalia. Tuo labiau, kad išskiriamos ir atskiros neįgaliųjų grupės – turinčių regos ir psichinę negalias.
Gėda administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei. Turint tokį pastatą vienintelį Lietuvoje, rašyti tokį pranešimą, reikėtų pagalvoti.
Pats patekimas turi būti užtikrintas. Jeigu yra motyvas dėl saugumo, tai, ko gero, vyresnio amžiaus žmonės irgi turėtų būti neįleidžiami, nes negalės taip operatyviai nusileisti laiptais.
TV bokštas, kaip įmanoma greičiau, turėtų šią situaciją išspręsti. Saugumas turi būti, tačiau pastato personalas turėtų būti apmokytas, kaip elgtis krtiinėse situacijose.
Jeigu visi vadovautųsi tuo, kas rašoma TV bokšto taisyklėse, tai neįgalieji arba kitokią negalią žmonės ir lėktuvais skristi negalėtų dėl tam tikrų saugumo taisyklių. Susidariusią situaciją administracija turi išspręsti kaip įmanoma greičiau.
