Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje ant mokyklos durų kabo pranešimas su administracijos prašymu vaikus iš mokyklos pasiimti laiku, kitaip apie vaiko nepriežiūrą bus pranešta vaiko teisių apsaugos tarnybai.
„Gerb. tėveliai, primename jums, kad studijų darbo laikas yra nuo 7.30 iki 18 val. Prašome vaikučius atvesti ir pasiimti iš darželio laiku, nes auklėtojos taip pat skuba namo, jos taip pat yra mamos, taip pat turi namus ir šeimas... Įspėjame, kad apie vaiko nepriežiūrą teiksime informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai“, – raštelį pasirašė „Nemuno“ mokyklos administracija.
Toks įrašas socialiniuose tinkluose ne juokais papiktino internautus. Vaikų tėvai pyksta tokiu mokyklos kraštutinišku pareiškimu ir bandymu auklėti.
Kabo nuo rugsėjo
Susisiekus su „Nemuno“ mokyklos laikinas pareigas užimančia direktore Nijole Mažeikiene, ši patvirtino, kad raštelis kabo jau nuo rugsėjo mėnesio.
„Kaip aš išsiaiškinau, tas raštelis buvo parašytas rugsėjo mėnesį, saugiai kabėjo abiejuose darželiuose ir niekam neužkliuvo. „Vaikų teisės“ pasidarė baisus ir gąsdinantis pavadinimas, jie visur eskaluojami, kaip didelis blogis“, – kalbėjo moteris.
Idėja kilo per tėvų susirinkimą tėvų paklausus, kaip išspręsti vaikų palikimo problemą. Šio raštelio mintis, pasak N. Mažeikienės, yra ta, kad vaikai nesijaustų blogai. Paprašyta tėvų skirti atsakomybės ir vaikus pasiimti laiku: „Buvo prašyta vaikus pasiimti laiku, nes viską darome vaikų labui. Vaikas jaučiasi blogai, kai darželiuose visus pasiima, o jis pasilieka.“
Buvo parašyta gražiai ir stengtasi nieko neįžeisti: „Mūsų mikrorajone yra problema, turime neatsakingų tėvelių, jų nėra labai daug apie 6-7 vaikų tėvai, kuriems trūksta tėvystės įgūdžių ir į visą situaciją žvelgia neatsakingai.“
Siūlė kreiptis į policiją
Susirinkimo metu tėvai siūlė kreiptis į policiją, jei vaikas nėra laiku pasiimamas: „Nė karto mokykla savo ketinimo neįvykdė. Būdavo, kad vaikas likdavo ilgiau nei 1-2 valandas, o kartais net ir 3 valandas. Vaikai jaučia baisų stresą, kai auklėtojos eina namo ir palieka juos kitose grupėse.“
Su vaikų teisėmis mokykla palaiko gerus santykius, vykdo tėvystės įgūdžių programas: „Jokiais būdais negrasiname, kad atimsime vaikus. Yra tėvams pranešama, kad teiksime informaciją vaikų teisėms ir tai yra mūsų pareiga, nes vaikas nėra prižiūrimas.“
Pasak N. Mažeikienės, šis raštelis neturėtų audrinti ir kelti pasipiktinimo: „Kai palikti vaikai suvedami į vieną grupę ir paliekami su budinčiais, o pedagogai eina namo, jie pastebi tuos pačius tėvus, sėdinčius kavinėje ar smagiai leidžiančius laiką. Tokius tėvus norime sudrausminti ir paprašyti elgtis atsakingiau.“
Situacija šiandien yra šiek tiek pagerėjusi, tačiau vis dar pasitaiko įvairių atveju ir tėvų, kuriems reikia įsikišimo ir prašymo būti atsakingesniems. Mokyklos teigimu, norima, kad būtų tik geriau.
Kaip egltis su specialistais
Vaiko teisių apsaugos specialistai, pradėję nagrinėti gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, apsilanko šeimos namuose arba nuvyksta į kitą vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės) bei susitinka su vaiko tėvais (ar kitais atstovais pagal įstatymą).
Kodėl reikia įsileisti vaiko teisių apsaugos specialistus į namus? Reikia suprasti, kad tai yra jų darbas, jie privalo reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir neįvertinę situacijos (grėsmės vaikui lygio), negali žinoti, kaip konkrečioje šeimoje rūpinamasi vaikais.
Kaip būtų racionaliausia sutikti vaiko teisių specialistą? „Bendradarbiaujant ir nenusiteikiant priešiškai, be jokios baimės. Nereikia jausti priešiškumo.
Specialistas ateina pasikalbėti ir įvertinti vaiko situaciją, ar vaikui yra saugu, ir dažnai taip ir būna, kad mes nuvykstame, su tėvais pakalbame ir atsisveikiname, tai pakankamai dažni atvejai. Taigi labai svarbu būti atviriems, padėti specialistams įvertinti visas aplinkybes, kalbėtis“, – sako vaiko teisių apsaugos specialistai.
Kaip rodo pirmų 4 mėnesių statistika, sulaukta daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų situaciją.
Iš jų 44 proc. vaikų grėsmės lygis nebuvo nustatytas. Tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta arba atsižvelgus į vaiko amžių, jo raidą ir nustatytus tam tikrus rizikos veiksnius, nenustatytinas grėsmės vaikui lygis.
Priminsime, kad grėsmės lygio nustatymas susijęs su vaiko amžiumi (kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei vyresni vaikai). II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.
Gali kilti klausimas, ar tikrai verta pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, jei vos ne kas antru atveju grėsmės vaikui lygis nėra nustatomas? Vaiko teisių specialistai primena: nepranešimas gali baigtis skaudžia nelaime pačiam vaikui, o laiku suteikta pagalba gali padėti tam užbėgti už akių.