Ajus yra vienas iš 2019 metų „Išsipildymo akcijos“ herojų. Projektas padėjo berniukui du kartus išvykti į Lozanos kliniką Šveicarijoje, kur jam buvo atlikta akių ragenos operacija ir kurį laiką stebima jo būklė. Nors šiandien organizmas ragenų dar nepriima, Ajuko būklė yra stabili – jis reaguoja į šviesą ir laukia tinkamo donoro.
Nepraranda vilties
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Ajuko mama Inesa, ji sako, kad šiandien sūnus laikosi pakankamai gerai, tačiau šeima vis dar gyvena laukimu:
„Rugsėjį buvome antroje kelionėje po „Išsipildymo akcijos“, iš viso tai buvo aštuntoji mūsų kelionė, tai gydytojai nusprendė, kad reikia persodinimo ir dabar laukiam donoro. Organizmas ragenos gerai nepriėmė, vis tiek atmetinėja, bet nėra taip blogai, kad kas nors nutiktų. Dėl to dabar skubiai nereikia ragenos, laukiame eilėje, kol atsiras jam tinkama.
O šiaip jis šviesas tik regi, nes ta akis yra pabaltavusi, surandėjusi. Gydytojai sako, kad kol mato šviesas, tol galima bandyti, tad dar nepaleidžiam vilties“, – pozityviai mąsto Inesa.
Anot jos, normalu, kad kuo vaikas yra mažesnis, tuo stipriau organizmas atmetinėja persodintą rageną.
„Kuo didesnis jis bus, tuo didesnė tikimybė, kad ragena prigis gerai. Stebuklų būna, tik niekas konkrečiai negali pasakyti, kada tai gali įvykti. Gydytojai bando, stengiasi viską daryti ir vilties yra. Dėl to ir mums žymiai linksmiau ir smagiau gyventi, vis dar nepasiduoti.
Aš tikrai niekada nepasiduosiu, kiek reikės, tiek visko ir darysiu. Esu labai dėkinga visos Lietuvos žmonėms, kurie mums padėjo. Jų dėka mes galime stumtis pirmyn, jaustis saugesni finansiškai“, – dėkingumo neslepia moteris.
Stengiasi berniuką pastatyti ant kojų
Šeimai daug džiaugsmo suteikia ir tai, kad Ajukas – linksmas ir aktyvus berniukas. Tiesa, vaikščioti jam sekasi sunkokai, tačiau nuolat atliekamos mankštos duoda teigiamų rezultatų.
„Jis labai geras vaikas, labai linksmas, retai kada būna liūdnas. Ajukas labai viskuo džiaugiasi, yra patenkintas, net sportuojant ir vaikštant į mankštas visada būna laimingas.
Į mankštas vaikštome tam, kad kuo greičiau jį pastatytumėm ant kojyčių, nes jis nelabai mato, tai jį gana sunku sudominti, kad jis eitų, ropotų. Vis tiek nejauku, kai nematai aplinkui į ką įsikibti. Bet judinam rankytes, kojytes, jis pamažu stiprėja.
Anksčiau ar vėliau Ajukas pradės stovėti ant kojyčių, gydytojai tikrai nesako, kad mums kažkas blogai. Normalu, kad jis šiek tiek atsilieka su šituo dalyku“, – pasakoja berniuko mama.
Primename anksčiau aprašytą Ajuko istoriją:
Berniukas buvo itin lauktas vaikas Alešiūnų šeimoje. Inesos nėštumas ir gimdymas buvo pakankamai sklandūs, tačiau praėjus keliolikai minučių po gimdymo, gydytojai pamatė, kad kažkas negerai su jo akytėmis.
„Gydytojas bandė paaiškinti, kad situacija yra labai bloga, bet aš negalėjau patikėti, juk ką tik buvau savo angelėlį priglaudusi prie krūtinės ir jis buvo tobulas. Tuo metu tik mano vyras suprato realybę. Išsekinta gimdymo ir naujų, dar nepatirtų emocijų antplūdžio, negalėjau susivokti“, – prisimena Ajaus mama.
Žinią, kad Ajus gimė su viena akyte, Inesa priėmė ramiai, o ir verkti nebuvo kada – ji stengėsi raminti ir guosti savo vyrą.
„Prisimenu dar iki šiol – tai buvo baisiausia naktis mūsų gyvenimuose. Pirmąją naktį teko praleisti atskirai nuo savo angelėlio. Jis buvo išvežtas į Kauno klinikinę ligoninę. Atrodė, kad kažkas peiliu pjausto širdį, labai norėjau važiuoti kartu, bet gydytojai negalėjo manęs išleisti“, – sako ji.
Organizmas atmetė ragenas
Berniuko tėvams sakė, jog tokią Ajaus negalią lėmė genetika. Nėštumo metu echoskopu matytas vaizdas įtarimų nekėlė, tad papildomų genetinių tyrimų nuspręsta nedaryti, mat Inesa ir Gintaras – jauni, sveiki, nepapuola į sveikatos rizikos grupes – abiem nereikia net dėvėti akinių.
„Niekas net nesiūlė kažką daryti. Su baime dar dabar prisimenu tą jausmą. Negalėjau patikėti kaip širdis kovoja su protu. Tu lyg ir viską supranti, bet tuo pat metu, laikydama savo kūdikėlį glėbyje jauti ir vis tiek tikiesi, kad viskas bus gerai. Negalėjome susitaikyti, su išvada, kad nieko negalime padaryti“, – tą dieną prisimena Inesa.
Ajukui buvo atlikta daug įvairių tyrimų, tačiau visi rezultatai buvo negailestingi – vienos akytės visiškai nėra, o kita stipriai paveikta įvairių problemų: akis per maža, netaisyklingos formos, drumzlina. Išvada viena – Ajus niekada nematys.
Tačiau tėvai nesutiko susitaikyti su tokiu likimu. Internete jie susirado kitą šeimą, kurios vaikas taip pat gimė su regėjimo problemomis ir gydėsi Šveicarijoje. Jie Ajaus tėvams perdavė gydytojų kontaktus ir patarė nenuleisti rankų.
Didžiulis tėvų užsispyrimas davė rezultatų. Kai Ajukui buvo vos trys mėnesiai, jam atliko pirmą transplantaciją. Pašalinus drumzlius akyje, berniukas pradėjo matyti šviesas ir šešėlius. Berniuko mama pasakoja, kad po pirmo persodinimo Šveicarijos gydytojai važiavo stebėti Ajaus ir šeštadienį, ir sekmadienį, savo laisvomis dienos, tik už „ačiū“. Tačiau organizmas atmetė transplantuotą rageną:
„Ėjome pas gydytoją pasitikrinti, nes kažkoks taškiukas atsirado ant akytės. Paaiškėjo, kad ji įtrūko. Mus paguldė į ligoninę. Uždengėme dalį ragenos, kad apsaugotume akytę.“
Tiesa, tėvai iš karto buvo įspėti, kad nereikėtų dėti daug vilčių, mat tokių operacijų gali prireikti net iki septynių. Iki šios dienos Ajukui yra atliktos dvi operacijos ir nors organizmas ragenas vis dar atmeta, šeima nepraranda vilties, jog berniukas vieną dieną išvys ir jį be galo mylinčių tėvelių veidus, ir visą pasaulio grožį.
Apie „Išsipildymo akciją“ – faktais ir skaičiais:
• Rengiama nuo 2003-iųjų, jau aštuonioliktus metus.
• Per visus akcijos metus geros valios žmonės paaukojo beveik 10 mln. Eurų (9.859.006,62).
• Už suaukotas lėšas ligoninėms ir vaikams buvo nupirkta medicininės įrangos, vaistų, atlikta operacijų, suteikta reabilitacijos, pagerinta buitis.
• Iš viso akcijos metu buvo padėta daugiau nei 180-iai itin sunkių ligonių, kai kurie iš jų, tiesiogine to žodžio prasme, buvo prikelti gyvenimui.
• „Išsipildymo akcija“ kvies ir šiemet geros valios žmones padėti vaikams, kuriems pagalbos labiausiai reikia.
