Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad senovės aborigenai galėjo būti pirmieji pasaulio astronomai. Savo prielaidą idėjos autoriai grindžia 80 kilometrų nuo Melburno rastais tiksliai sustatytais akmenimis. Spėjama, kad rasti akmenys yra Saulės judėjimo žemėlapis arba, kitaip tariant, primityvus saulės laikrodis.
Aborigenai buvo pirmieji astronomai?(alamy nuotr.)
„Šie akmenys sudėti tiksliai pagal Saulės judėjimo trajektoriją“ - tvirtina astronomijos profesorius Rėjus Norisas ( Ray Norris).
Jei mokslininkai yra teisūs, Australijoje rasti akmenys už Stounhendžą (Viltšyras, Anglija) ar Egipto piramides yra senesni tūkstančius metų. Profesorius R.Norisas yra linkęs manyti, kad aborigenai akmenis sudėjo maždaug prieš 10-20 tūkst. metų – kur kas anksčiau nei Stounhendžo akmenys ar Egipto piramidės. Manoma, kad Stounhendžas buvo pastatytas maždaug prieš 2500 metų pr. Kr., o ankstyviausios Egipto piramidės datuojamos 2630 m. pr. Kr.
Stebėti dangų aborigenai galėjo navigacijos, laiko skaičiavimo ir metų laikų numatymo tikslais. „Aborigenų kultūroje dangaus motyvas sutinkamas labai dažnai – dainose, legendose, mituose, - pažymi R.Norisas. – Aborigenai buvo klajokliai. Tad danguje pasirodžiusios Plejadės (Sietynas) jiems reikšdavo ženklą, jog metas keliauti rinkti riešutų, uogų ar traukti prie upių žūklės.“
„Akivaizdu, kad senovės aborigenų mąstytojai stebėdavo užtemimus ir mėgindavo suvokti, kaip jie atsiranda, - pasakoja astronomas. – Šios jų mintys užkoduotos dainose ir apeigose. Pavyzdžiui, Mėnulio užtemimas aiškinamas legendoje apie Saulės Moterį ir Mėnulio Vyrą – kai šie, meilės vedini, suartėja, savo kūnais vienas kitą uždengia.“
Jau ir anksčiau mokslininkai manė, jog Australijos aborigenai gali būti pirmieji pasaulio astronomai, tačiau iki dabar nebuvo surasta jokių tą patvirtinančių fizinių įrodymų.
