Dalius lankosi Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centre. Dvidešimt penkerių vaikinas – vienas pirmųjų, išbandžiusių čia teikiamą atokvėpio paslaugą. Kartu su centro specialistais jis kol kas praleido vieną savaitgalį. Po jo vaikinas kupinas geriausių įspūdžių. „Buvom keturiese, viską darėm kartu. Labai patiko. Budėjau virtuvėje, gaminomės valgį, kepėm kugelį. Išėjo labai skanus“, – pasakoja Dalius.
Be to, jis kartu su kitais trimis draugais ėjo į lauką pasivaikščioti, sportavo, žiūrėjo televizorių. Dalius laukia kito karto, kada vėl galės likti centre savaitgaliui. Socialinė darbuotoja jam pažadėjo, kad kartu pins krepšelius iš vytelių, gamins darbelius iš molio. Tai – mėgstamiausi Daliaus užsiėmimai. „Gyvenu kartu su mama. Kai pasilieku savaitgaliui centre, ji gali pabūti viena ir pailsėti. Man pasilikti nakvoti su draugais labai įdomu“, – dėsto vaikinas.
Pirmajame etape – kuršėniškiai
Atokvėpio paslauga Klovainiuose – jau antrasis bendrijos „Viltis“ vykdomo projekto etapas. Pirmajame paslaugas žmonėms, turintiems proto ir kompleksine negalią, Šiaulių regione 16 mėnesių teikė Kuršėnų VšĮ Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims. Du mėnesiai skirti projekto įgyvendinimui pasirengti – surasti patalpas, paslaugų gavėjus, taip pat paruošti dokumentus. Paslauga buvo teikiama 12 mėnesių, dar du mėnesiai skirti ataskaitoms pateikti.
„Per metus atokvėpio paslauga pasinaudojo trylika žmonių. Visi jie – mūsų centro lankytojai. Didesnio poreikio paslaugai nebuvo – mūsų bendruomenė nėra didelė“, – pasakoja Kuršėnų VšĮ Dienos centro sutrikusio intelekto asmenims direktorė Virginija Norvaišienė.
Ieškoti patalpų, kur galėtų teikti atokvėpio paslaugą, kuršėniškiams nereikėjo – neseniai renovuotas centras puikiai tam pritaikytas. Pirmajame aukšte yra kambariai su reikalingais baldais, lovomis, neįgaliesiems pritaikytais tualetais. Antrajame – užimtumo centras, kur galima turiningai leisti laisvalaikį. Paslaugą žmonėms, turintiems negalią, teikė dienos centre dirbantys socialiniai darbuotojai ir padėjėjai, turintys reikalingą kvalifikaciją.
Iš viso atokvėpio paslaugai teikti Kuršėnuose vienam lankytojui buvo skirtos 336 akadaminės valandos. V. Norvaišienė sako, kad pasinerti į naują veiklą nebuvo baugu, nors kai kuriuos darbuotojus ir tėvus iš pradžių teko drąsinti. „Darbuotojai šiek tiek baiminosi atsakomybės – kas bus, jei naktį žmogui prasidės traukuliai, kils agresija ar kitokių elgesio problemų. Neslėpsiu: vos pradėję kalbėti apie projekto įgyvendinimą, sulaukėme ir dygių tėvų pastabų. Teko jiems daugiau papasakoti apie paslaugą, kai kuriuos net įkalbinėti“, – kalba direktorė.
Jos teigimu, tai, kad galės savo suaugusius negalią turinčius vaikus palikti ilgesniam laikui, tėvams buvo didelė naujovė. „Dauguma mūsų centro lankytojų tėvų – vyresnio amžiaus. Jų gyvenimas susiklostęs, kasdieniai darbai ir rūpesčiai dėliojami pagal vaikų poreikius. Mamoms dažnai atrodo, kad niekas jų vaikais nepasirūpins taip, kaip jos. Vis dėlto neigiama tėvų nuomonė pasikeitė labai greitai – jau po pirmųjų jų vaikams suteiktų atokvėpio paslaugų“, – sako V. Norvaišienė.
Moteris neslepia ir pati esanti neįgalaus vaiko mama – jos dukra nemato, sunkiai vaikšto, gali eiti tik įsikibusi į mamos ranką, todėl juodvi nuolat būna kartu. „Pasinaudojusi atokvėpio paslauga, viena išvažiavusi į Šiaulius, pajutau, ką reiškia vaikščioti, reikalus tvarkyti vienai. Supratau, kaip mums, tėvams, reikia atokvėpio, reikia vietos, kur galėtume saugiai palikti savo atžalas“, – pasakoja V. Norvaišienė. Atokvėpio paslauga kuršėniškiams teikta tuomet, kai užsidarydavo dienos centras – nuo penktos valandos vakaro iki aštuntos ryto, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Direktorė pasidžiaugia, kad per visą laikotarpį nepasitaikė jokių incidentų, apsieita be pykčio priepuolių ar kitų problemų.
Paslauga labai reikalinga
Visi kalbinti suaugusius neįgalius vaikus turintys kuršėniškiai teigė, kad atokvėpio paslauga palengvino jų gyvenimą. Ypač džiaugėsi Dalia, prižiūrinti 48-erių dukrą Giedrę. 74-erių metų moteris pati turi sveikatos problemų, jai tenka lankytis pas medikus, gydytis ligoninėse. Kol buvo teikiama atokvėpio paslauga, dukrą ji nesijaudindama palikdavo centro specialistams. „Žinoma, turiu vyrą, kuris galėtų prižiūrėti Giedrę, bet jam sudėtinga pasirūpinti dukros higiena, tam reikalinga kita moteris. Ir dabar dėl sveikatos bėdų turėčiau gultis į ligoninę, bet laukiu, kol kaip nors išsispręs dukros priežiūros problemos“, – kalba Dalia.
Pasak jos, dukra ilgesniam laikui centre pasilikdavo noriai. „Mano Giedrė tokia – jei ji ko nors nenori daryti, nė už ką nepriversi. Su centro darbuotojais ilgesniam laikui ji visada mielai pasilikdavo. Džiaugiuosi, kad su mūsų vaikais dirba puikūs, savo darbui atsidavę specialistai“, – sako mama, apgailestaudama, kad visiems reikalingas projektas baigėsi.
Ji sako, jog mielai sutiktų primokėti už tai, kad atokvėpio paslauga būtų teikiama nuolat: „Jei tektų mokėti iš savo nedidelės pensijos, gal būtų ir sunkiau. Bet Giedrė pati gauna pinigėlių, iš jų mokame už dienos centrą, liktų ir atokvėpio paslaugai. Džiaugtumės, jei vaikus ilgesniam laikui specialistų priežiūrai galėtume palikti visada, kai to prireikia.“
Gerų žodžių specialistams bei atokvėpio paslaugai negaili ir Kuršėnų rajone gyvenanti Silva. Moteris prižiūri 38-erių epilepsija sergančią dukrą. „Kol buvo teikiama atokvėpio paslauga, drąsiai palikdavau dukrą savaitgaliui, galėdavau nuvykti į svečius pas draugus, gimines. Svarbu ir tai, kad su ja dirbo tie patys specialistai kaip ir dienos centre. Jei tektų vaiką palikti svetimiems žmonėms, nerimo, žinoma, būtų daugiau“, – pasakoja Silva.
Moteris pasidžiaugia, kad dukra ilgiau pabuvusi centre visada grįždavo puikios nuotaikos, parsinešdavo įvairių savo gamintų darbelių. Kartu su darbuotojais ji ruošė maistą, piešė, lipdė iš molio, vėrė karoliukus. „Visiems neįgalius vaikus auginantiems tėvams linkėčiau tokios paslaugos. Ji nuostabi – gali drąsiai išvažiuoti, tvarkyti reikalus žinodamas, kad tavo vaikas – patikimose rankose. Gaila, kad projektas buvo tik bandomasis“, – apgailestauja Silva.
V. Norvaišienė, įvertinusi išdalintose anketose tėvų pateiktus atsakymus įsitikino, kad didžioji dalis jų pasiryžę prie paslaugos prisidėti finansiškai. „Jei nebūtume įgyvendinę bandomojo projekto, tokių veikiausiai būtų buvę mažiau. Įvairiais būdais sieksime, kad atokvėpio paslaugą galėtume teikti ir toliau. Kreipsimės į Kuršėnų rajono savivaldybę, teiksime paraišką, kad gautume lėšų per SADM Socialinės reabilitacijos projektus“, – žada centro vadovė.
Klovainiečiai dar tik įsibėgėja
Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centre atokvėpio paslauga pradėta teikti nuo šių metų sausio. Pasak centro direktorės Aušros Butnorienės, jau sulaukta teigiamų atsiliepimų: „Reikia pamatyti mūsiškių akis pirmadieniais, pasiklausyti, kaip jie dalijasi įspūdžiais, kokie patenkinti puikiai praleistu savaitgaliu. Mūsų žmonės – tiesūs, atviri, meluoti ar apsimetinėti nepriversi. Galima teigti, kad jų džiaugsmas – tikras.“
Kol kas Klovainių centre atokvėpio paslauga teikiama dešimčiai proto ir kompleksinę negalią turinčių žmonių. Ja jau spėjo pasinaudoti aštuoni. „Turime tradiciją visą savo veiklą ir darbus fiksuoti nuotraukose. Jose matyti, kad visi jaunuoliai jautėsi labai gerai, su šypsena veiduose dirbo kasdienius namų ruošos darbus, gaminosi valgį, kūrė gražius darbelius. Per tą laiką jų tėvai ir artimieji galėjo atsikvėpti, pailsėti“, – pasakoja centro direktorė.
Kaip ir Kuršėnuose, Klovainiuose atokvėpio paslaugą centre besilankantiems neįgaliems žmonėms teikia čia dirbantys specialistai, sudarę papildomas darbo sutartis. Neįgalieji centre pasilieka savaitgaliui. „Mūsų centre yra penkiolika vietų, kur žmonės gali būti visą savaitę – nuo pirmadienio iki penktadienio. Toks centras – vienintelis Pakruojo rajone, atstumai dideli, todėl tėvams būtų sunku vežioti vaikus kasdien. Dėl to atokvėpio paslaugos mūsų centro lankytojams reikia tik savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – sako A. Butnorienė.
Dieną kartu su neįgaliaisiais dirba socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas, nakčiai lieka tik padėjėjas. Prieš kiekvieną savaitgalį socialiniai darbuotojai pasirengia, numato, ką veiks, kad nė vienas žmogus nenuobodžiautų. Visi kartu gaminasi maistą, eina pasivaikščioti, jei kas nors įdomaus vyksta netoliese esančiuose kultūros namuose, apsilanko ten. Kieme yra mokyklos sporto salė, taip pat netoliese įrengti treniruokliai. Kai sušils, klovainiečiai daugiau laiko leis lauke.
A. Butnorienė pasidžiaugia, kad tėvai be nerimo savaitgaliui palieka savo vaikus centre. „Darbuotojai – tie patys, tos pačios įprastos patalpos, niekas nekelia papildomos įtampos ar streso. Besilankantiems stengiamės diegti savarankiško gyvenimo įgūdžius, kad jie gebėtų pasirūpinti savimi. Atokvėpio paslauga – tarsi mūsų teikiamų dienos ir kitų paslaugų tęsinys. Džiaugiamės, kad tiek tėvams, tiek neįgaliesiems ji pasirodė besanti labai reikalinga.“
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė
Taip, yra daug pritaikytų rinkimų apylinkių, neįgaliesiems užtikrinta teisė balsuoti namuose.
Ne, dauguma neįgaliųjų neturi galimybės balsuoti savarankiškai.
Nežinau, man tai neaktualu.
