Jaunuolis greitai ėmė silpti, jo sveikata vis prastėjo, todėl mama Saulė Orintienė, nežinodama, ką daryti ir kur kreiptis, viešai paprašė pagalbos savo sūnui. Tada jam reikėjo finansinės paramos, kuri galėjo užtikrinti galimybę gauti gyvybiškai svarbius vaistus.
Šiuo metu, nuo diagnozės paskelbimo praėjus kone metams, Saulė apie savo sūnų Ernestą šneka daug ramiau, be ašarų akyse.
„Dabar man šiek tiek ramiau, situacija mūsų šeimoje gerėja, o Ernestas, dėkui Dievui, jaučiasi visai neblogai.
Medikai paskelbė remisiją smegenų srityje, tačiau visame kūne – ne. Dar nėra aišku, kaip toliau vėžys elgsis, tačiau šiandien mes mokomės gyventi ir džiaugtis kiekviena minute. Išmokome branginti laiką.
Išgyvenai vieną dieną ir turi būti laimingas. Vieną dieną gali būti pakilimas, o kitą – neaišku kas, todėl reikia dėkoti Dievui ir neprarasti vilties.
Būtent viltis mus visada vedė į priekį ir neleido palūžti“, - kalbėjo mama.
Ernestas tiki geriausiu
Saulė atvira – net ir sunkiausiomis minutėmis stengėsi nepalūžti ir tikėjo geriausiomis prognozėmis. „Kas būtų, jeigu aš palūžčiau? Negaliu sau to leisti nė akimirkai.
Visada tikiu, kad viskas bus gerai. Su manimi tiki ir didžiulė palaikančių žmonių armija, medikai, o svarbiausia – pats Ernestas.
Jis su malonumu skaito gražius linkėjimus, šiek tiek bendrauja su draugais ir jam gero linkinčiais žmonėmis.
Nėra nieko geriau už galimybę matyti sūnų su šypsena veide“, - džiaugėsi Saulė.
Papasakojo, kaip jaučiasi dabar
Šiuo metu Ernestas jau yra šiek tiek priaugęs svorio ir sutvirtėjęs. Nors dar sunkiai, tačiau jau žengia kelis žingsnius, dienas leidžia namuose. „Mums gana dažnai reikia tikrintis pas gydytojus, atlikti būtinus tyrimus, tačiau esame laimingi, galėdami būti kartu namuose“, - pasakojo S. Orintienė.
Moteris neslepia dėkingumo Vilniaus Santaros klinikų medikams, kurie Ernestą, nuo pat pirmos gydymo dienos, apgaubė pagalba, atsidavimu, rūpesčiu.
„Mes kovojome kiekvieną dieną už gyvenimą ir pagaliau pasiekėme remisiją galvoje. Kai tik medikai pasakys, kad remisija pasiekta ir visame kūne, bus galima galvoti apie donoro kaulų čiulpų transplantaciją.
Šiai dienai ligos židinių likę visai mažai, tyrimai neblogi, o ir savijauta džiugina“, - dėstė mama.
Primename, kad Šakių rajone gyvenančiam 18-mečiui abiturientui smogė žaibinė kraujo vėžio forma.
Dar vasarą, birželio mėnesį, tv3.lt Ernesto mama pasakojo, kad niekada nebūtų pagalvojusi apie tokią nelaimę, kuri užklupo šeimą. „Spalio 28 dieną pamatėme, jog sūnui pažastyje padidėjo limfmazgis, sureagavau gana greitai ir rimtai“, - neslėpdama ašarų tada kalbėjo Saulė.
„Vos diagnozavus kraujo vėžį, medikai išpjovė sūnui limfmazgį, atliko penkias chemoterapijas ir situacija buvo suvaldyta.
Jis pasveiko, atrodė, kad viskas pasitaisė, tačiau, deja, netrukus situacija ėmė blogėti“, - į prisiminimus leidosi S.Orintienė.
Liga atsinaujino žaibiškai
Netrukus po to, kai Ernesto būklė pagerėjo, pavasarį, jam buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. „Balandžio 12 dieną sūnų parsivežėme į namus ir jam staigiai ėmė blogėti.
Sūnus ėmė skųstis pilvo skausmu. Balandžio 18-ąją dieną sūnų vėl paguldė į ligoninę, nuo to laiko jam sparčiai blogėja.
Medikai sako, kad kraujo vėžys po transplantacijos smogė žaibiškai, liga atsinaujino. Tada, kai Saulė pasakojo apie sūnų, jis net negalėjo šnekėti, pats savarankiškai nevalgė, buvo maitinamas per zondą.
