Valerija pokalbio metu buvo guvi ir nuotaikinga. Moteris atskleidė, kad nors gyvenimas jai nebuvo lengvas, tačiau ji niekuomet nepasidavė ir nagais kabinosi į jį.
Pašnekovė tikino, jog galbūt būtent tai jai ir padėjo sulaukti tokio garbaus amžiaus. „Aš senatvei nepasiduodu“, – šyptelėjo senolė.
Anksti tapo našlaite
Valerija prisimindama savo vaikystę kalbėjo, kad gyventi niekuomet nebuvo lengva. Moteris anksti neteko tėvo ir kartu su kitais keturiais savo broliais ir seserimis turėjo anksti pradėti kibti į gyvenimą.
Tačiau Valerija tuo nesiskundė. Ji pasakojo, kad nors dirbo sunkiai, tačiau žinojo, kad taip elgtis turi tam, jog galėtų patenkinti bazinius žmogaus poreikius.
„Kai man buvo 12 metų, mano tėvelį nušovė ir dėl to tuo laiku likau našlaite. Mes iš viso likome penki našlaičiai ir turėjome anksti pradėti dirbti.
Iš tiesų, dirbti reikėjo pradėti dėl to, kad mums būtų kuo apsiauti, turėtumėme kuo apsivilkti ir namuose pakaktų duonos“, – nelengva dalia dalijosi Valerija.
Visgi, ankstyvas darbas padėjo pašnekovei anksti gyvenime atrasti veiklas, kurios jai teikė malonumą. Pamažu tobulėdama įvairiose srityse ji ėmė atrasti ir naujus širdžiai mielus darbus.
Tai buvo įvairių rankdarbių kūrimas. Tiesa, iš pradžių moteris tik ausdavo, tačiau ilgainiui išmoko siūti bei megzti.
„Mes visi kartu dirbome įvairius darbus, teko ir šieną pjauti, arti laukus, bet labiausiai man patiko austi. Vėliau išmokau ir siūti bei megzti.
Tik dabar tos sveikatos jau nebėra tiek, kiek buvo kadaise, dėl to užsiimu įvairių menkniekių gamyba“, – paaiškino senolė.
Gyvena apsupta gausios šeimos
Ilgas moters gyvenimo laikas jai suteikė tai, kas jos manymu, svarbiausia – gausią ir mylimą šeimą. O viskas prasidėjo nuo tada, kai moteris ištekėjo.
„Ištekėjau 1955-ais metais, kai man tuo metu buvo 28-eri. Tai su vyru susilaukėme keturių puikių vaikų: dviejų sūnų ir dvynukių dukryčių“, - džiaugėsi Valerija.
Ji pridėjo, kad dėl nemažo skaičiaus vaikų ji galėjo džiaugtis ir gausiu anūkų, o dar gausesniu proanūkių skaičiumi.
Moteris turi 6 anūkus ir net 10 proanūkių. Ji visais jais pokalbio metu labai didžiavosi ir šmaikščiai pridūrė apie dar vieną jos laukiantį stebuklą: „11-tas proaūnukis irgi jau pakeliui“.
Dėl to moters šeimoje susibūrimai išties gausūs. Galima tik įsivaizduoti, kiek daug klegesio, pokalbių ir šūksnių būna per Kalėdas ar Velykas Valerijos namuose.
„Matote, aš susilaukiau keturių vaikų, tai taip ir išsiplatino visi“, – sakė senolė.
Visi šeimos nariai apdovanoti dirbiniais
Šiuo metu nors, kaip Valerija sako, „sveikata tikrai ne stebuklas“, bet ji kasdien užsiima savo širdžiai miela veikla – mezgimu.
„Nors ir neseniai gulėjau ligoninėje, bet aš niekada nenurimstu. Man reikia vis kažką padirbti, vis kažką numegzti. Negaliu aš taip ramiai sėdėti“, – sakė moteris.
O mezgimu moteris užsiima jau labai ilgą laiką. Pati Valerija skaičiavo, kad tai tikriausiai jau dešimtis metų skaičiuojantis užsiėmimas.
Per ilgą laiką ji išmoko pačių įvairiausių mezgimo technikų ir mezgė tai, kas jai sekdavosi ir pavykdavo: „Aš megzti išmokau visaip: ir su vąšeliu, ir su virbalais. Žinau ir visokių technikų.“
Ji paaiškino, kad anksčiau mezgė didesnius dirbinius, o dabar šiek tiek smulkesnius. Pasak jos, taip yra šiek tiek lengviau, o ir dirbiniais gali pradžiuginti visą savo šeimą.
„Anksčiau megzdavai tinklelius užuolaidoms. O, žinote, užuolaidų po karo nebuvo, tai tas reikėdavo nusimegzti pačiai. Taip pat tuo laiku ir kilimus ausdavau, mes juos dėdavome ant sienų.
Dar mėgdavau megzti skraistes, vadinamas balerinas, tai jų per gyvenimą esu numezgusi bent jau 16. Visas jas padovanojau tiems, kas jų norėjo.
Dabar jau mezgu visokius padėkliukus, ant kurių galima pasidėti puodelius. Taip pat mezgu staltieses ir dovanoju jas“, – atskleidė moteris.
Ji džiaugėsi, kad jos darbai yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O dar Valerijos darbų galima surasti ir vietiniame muziejuje.
Valerija pasakojo, kad smagiausia tada, kai rankdarbiu jį gavęs žmogus džiaugiasi. „Jie būna patenkinti, kai padovanoju“, – sakė senolė.
Pasidalijo ilgaamžiškumo paslaptimi
Paklausta apie tai, kaip jai pavyko nugyventi kone visą amžių, Valerija papasakojo, kad svarbiausia yra netingėti ir dirbti.
Pasak jos, tai – raktas ilgą gyvenimą, dėl to ragino jaunus žmones dažniau užsiimti fizine veikla: „Matai, reikia žmogui dirbti, nebūti dykam ir neužsisėdėti.
Aš viską dirbau, ką tik galėjau, ir iki šiol, kiek tik galiu, senatvei nepasiduodu. Stengiuosi nuolatos judėti ir judėti.“
Žinoma, tam, kad galėtumei judėti, reikalinga ir gauti pakankamai maistinių medžiagų. Apie tai Valerija kalbėjo, kad valgo viską, ką tik gali pasidaryti pati. „Aš valgau viską, ką galiu. Į mano mitybą įeina mėsa ir daržovės.“
Tiesa, moteris pridėjo, kad ko nėra gyvenime dariusi – tai vartojusi alkoholio ar rūkiusi. Dėl to ji ragino ir kitus atsisakyti žalingų įpročių: „Tokiais dalykais aš niekada neužsiėmiau.“
