Lietuvos įstatymai nedraudžia gimdyti namuose. Vis dėlto moterys, nusprendusios vaikelio atėjimo į pasaulį laukti ne ligoninėje, patiria tam tikrų apribojimų, o pasiryžę gimdančioms namuose mamoms padėti gydytojai ir akušeriai atsiduria už įstatymo ribų, mat pagal mūsų šalies įstatymus ne gimdymo stacionare gimdančioms šeimoms negali būti suteikta kvalifikuota medikų pagalba.
Daugelio užsienio šalių praktika ir atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad gimdyti saugu ir gimdymo stacionare, ir ne jame. Žinoma, jei nėra nėštumo komplikacijų, o šeima yra pasirengusi gimdymui ir sulaukia reikiamos profesionalų pagalbos.
Gimdžiau ten, kur jaučiausi saugi
Daugybę šimtmečių vaikeliai į pasaulį ateidavo namuose. Ne vien dėl to, kad kūdikio gimimui, kai jam ateina laikas, nesvarbu, kur tuo metu yra moteris, bet ir todėl, kad namai visuomet buvo viena iš vietų kur būsimos mamos jaučiasi saugiausiai. „Pokario metais daug moterų net bijojo gimdyti ligoninėje. Nežinau, ar tai tiesa, bet žmonės kalbėjo, kad ten vaikus neretai sukeisdavo. Todėl kai atėjo laikas, net nesusimąsčiau, kur turėtų gimti mano pirmagimis. Gimdžiau namuose, o greta manęs buvo kaimynė – profesionali akušerė“, – prisimena beveik 90-ies sulaukusi vilnietė Aldona K., pirmagimio namuose susilaukusi antrais pokario metais – 1946-siais.
„Antrasis vaikas po kelerių metų gimė jau ligoninėje. Negalėčiau pasakyti, kad būtų buvęs didelis skirtumas. O anūkai jau visi gimė ligoninėje“, – portalo balsas.lt žurnalistams sakė senolė. Anot jos, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gimdyti namuose nebuvo madinga. „Tada jau buvo kita mada – norėdama jaustis saugi, moteris toje ligoninėje, kurioje ketindavo gimdyti, iš anksto susirasdavo patikimą gydytoją ir su juo susitardavo, kad reikiamu metu jis bus greta, net jeigu jo darbo valandos bus pasibaigusios. Žinoma, už atlygį“, – šypteli moteris.
Dvi jos proanūkės į pasaulį atėjo skirtingose vietose: viena Lietuvoje, kita – Vokietijoje. Viena ligoninėje, kita namuose. „Pati patariau anūkų žmonoms visų pirma galvoti, kur jos geriau jausis psichologiškai. Skirtumas tik toks, kad ten, Vakarų Europoje, gimdyti namuose yra įprasta, nereikėjo sukti galvos, kaip prisikviesti į namus akušerę“, – sakė ji.
Lyderės – Olandijos moterys
Kaimynėje Latvijoje gimdymas ne gydymo įstaigoje įteisintas 2006 metais. Prie akušerių pagalbos namuose įteisinimo šioje šalyje prisidėjo ir užsienio ekspertų pastabos Latvijai stojant į Europos Sąjungą. Kurdami taisykles, mūsų kaimynai rėmėsi kelių šalių, tarp jų ir Vokietijos, pavyzdžiu. Šioje šalyje moterys gali rinktis gimdyti ligoninėse, namuose ar akušerių įkurtuose gimdymo centruose. Ne stacionare Vokietijoje gimsta apie 2 proc. vaikų.
Tiek pat vaikų namuose gimsta ir Islandijoje. Panašios ir pasirinkimo galimybės. Tokia sistema šiose šalyse nelaikoma konkurencija ligoninei – tai tik vienas iš galimų šeimos pasirinkimų. Žinoma, jei negresia komplikacijos ir gimdymui namuose pritaria medikai. Islandijoje valstybė apmoka su gimdymu susijusias išlaidas – kad ir kur moteris pasirinktų gimdyti, tai laikoma būtinąja pagalba.
Daugelyje Europos šalių, taip pat JAV, Australijoje, akušerių prižiūrimas gimdymas namuose ar mažuose gimdymo centruose planuojamas iš anksto. Vidutiniškai tokia alternatyva naudojasi apie 1–2 proc. gimdyvių. Iš kitų išsiskiria tik Olandija – šioje šalyje savo namuose vaikų susilaukia apie trečdalis moterų. Gimdymu namuose pastaruoju metu vis labiau domimasi ir Lietuvoje. Mūsų šalies specialistai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni visu balsu šaukia apie gimdymo namuose riziką, kiti teigia, kad tai, kur pasaulį išvys naujagimis, yra šeimos apsisprendimo reikalas.
Padėtį komplikuoja tai, kad Lietuvoje nėra reglamentuotos gimdymo ne ligoninėse tvarkos. Kitaip sakant, gimdyti namuose galima, kai kurie medikai sutiktų padėti namuose gimdančiai moteriai, bet jie taptų nusikaltėliais, nes nusižengtų mūsų šalies įstatymams. Atrodo, kad greitai padėtis nepasikeis, nes Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pastarosiomis dienomis dar kartą pademonstravo, jog nėra linkę įteisinti galimybės gimdant namuose sulaukti kvalifikuotos mediko pagalbos – tai esą būtų „grįžimas į viduramžius“.
Aiškinsis Europos Žmogaus Teisių Teismas
Kad ir kaip būtų, Lietuva, atrodo, turės progą „sublizgėti“ – prieš kurį laiką keturios Lietuvos pilietės kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) būtent dėl to, kad mūsų šalyje neužtikrinamos su gimdymu susijusios žmogaus teisės – nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdant ne ligoninėje. EŽTT jau pradėjo šios bylos prieš Lietuvą pirminį nagrinėjimą ir išsiuntė mūsų šalies Vyriausybei su byla susijusių klausimų. Atsakyti į juos prašoma iki šių metų balandžio mėnesio. Pastaruoju metu tokiu pat pagrindu Strasbūro teismui yra įteikti skundai prieš Čekiją, Bulgariją ir Kroatiją. EŽTT dar 2010 m. byloje Ternovszky prieš Vengriją yra išsakęs poziciją, kad pasirinkimas gimdyti namuose – teisė, kuri turi būti užtikrinta, o įstatymai, draudžiantys specialistams teikti pagalbą gimdyvėms namuose, trukdo būsimosioms motinoms įgyvendinti teisę į privatų gyvenimą.
