Eljoto tėtis Aurimas Zaremba pasakoja, kad didžioji dalis šių medalių yra aukso. Pasak jo, dauguma iš jų yra gauti Lietuvoje, o kiti žymi tarptautinius laimėjimus.
„Kiti jau juokiasi, nes Eljotas atvykęs į varžybas iškart ima ir klausia – kur mano medaliai“, – šyptelėjo tėtis, kuris sutiko papasakoti apie Eljoto sportinį kelią ir pagrindines jo aukėljimo taisykles.
Polinkį į sportą pastebėjo anksti
Pradėjus kalbėtis apie tai, kada apskritai pastebėjo sūnaus polinkį į sportą, Aurimas pasakojo, kad tuomet Eljotui buvo vos dveji metukai.
Pasak jo, tuo metu jis pats sportavo, darė prisitraukimus šalia mokyklos stadiono, o Eljotas pasiprašė pabėgioti kartu su kitais vaikais aplink stadioną.
„Aš pamenu, kad stadione, bedarant prisitraukimus, mačiau, kad buvo apie 10 metų vaikų. Eljotas paklausė manęs, ar gali bėgti kartu su jais, aš leidau, ir tą dieną jis nesustodamas nubėgo 10 mokyklinio stadiono ratų. Jam tuo metu nebuvo net dviejų metukų“, – stebėjosi tėtis.
Tuo metu, kai pamatė, kad Eljotas geba nesustodamas apibėgti tiek daug ratų, Aurimas suprato, kad reikia padėti vaikui realizuoti šį gebėjimą.
Tuo metu jie pradėjo dažnai važiuoti į įvairias Lietuvos bėgimo varžybas, o vėliau Eljotas perėjo prie imtynių. Tada berniukas buvo neseniai atšventęs savo ketvirtąjį gimtadienį.
Pasak Aurimo, tuomet prasidėjo „juodas darbas“. Jis pasakojo, kad iki šiol jiedu su Eljotu sportuoja be išeiginių, o apie savaitgalius jau yra beveik pamiršę.
„Dirbame nuolat, tiek aš, tiek Eljoto mama. Mes nuo ryto iki vakaro dirbame, kad pavyktų Eljotą išvežti, sudalyvauti varžybose, o jam belieka tik klausyti trenerių, tėvų ir dirbti“, – savo filosofija dalijosi jis.
Užsiima įvairiomis imtynėmis
Septynmečio Eljoto tėtis pasakojo, kad pagrindinė sporto šaka, kuria užsiima sūnus, yra džiudžitsu, tačiau vien tik žinių iš šios srities nepakanka, siekiant pelnyti aukščiausio lygio pasaulyje laimėjimus.
Aurimas pasakojo, kad berniukas į imtynes žiūri kaip į visumą, todėl jis stengiasi treniruotis tiek džiudžitsu, tiek sambo.
„Aš sakau kaip treneris, kaip tėtis, kad dziudo, sambo, laisvosios imtynės – viskas yra imtynės. Mes nerūšiuojame to į atskiras dalis ir jeigu tu sugebi penkias skirtingas sporto šakas sudėti į vieną ir sulipdyti, tai nors procesas užtruks ilgiau, bet tada tavęs niekas nepaims“, – dėstė berniuko tėtis.
Pasak jo, vienas pagrindinių niuansų, kurį jis pastebi džiudžitsu sporto arenoje, yra tas, kad dauguma vaikų išmano tik šią sporto šaką.
Tuomet, pasak Eljoto tėčio, pademonstravus vaikams judesius iš kitų imtynių rūšių, jiems tampa sunku atsilaikyti ir tokiu būdu galima laimėti kovą.
„Dauguma džiudžitsu užsiimančių vaikų mokosi iš džiudžitsu knygos, bet jeigu tu pradedi rodyti savo sambo, dziudo įgūdžius, jie pasimeta, nesupranta.
Tiesa, tarkime, vaikai iš Kazachstano, sunkiau pasimeta, tačiau Eljotui puikiai sekasi prisitaikyti prie skirtingų sporto šakų“, – džiaugėsi tėtis.
Kovoja visame pasaulyje
Septynmetis Eljotas šiuo metu yra apkeliavęs ne vieną pasaulio šalį ir džiudžitsu užsiima jau ne tik Lietuvoje, tačiau taip pat ir Amerikoje, Brazilijoje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Eljoto tėtis pasakojo, kad jų orientyras dabar – didžiausios sporto arenos, mat ten sūnui atsiveria kur kas didesnės galimybės.
„Mes Lietuvoje tapome čempionais jau dešimt kartų, tačiau pasaulyje buvome niekam neįdomūs. Dabar stengiamės labiau orientuotis į Europos čempionatus, Jungtinių Arabų Emyratų čempionatus, Ameriką, Braziliją. Taip surandame pažintis, profesionalias sales, pasiekiame geresnių rezultatų“, – aiškino tėtis.
Aurimas tikino, kad šiuo metu jiedu su Eljotu dažniausiai stengiasi vykti į JAE, nes ten vyksta didesnio masto varžybos, atvyksta kovotojai iš viso pasaulio.
Pasak jo, ten galima surasti rėmėjų, ryšių, pažįstamų, o juos ten „pasitinka išskėstomis rankomis“. Šiuo metu jie netgi yra sudarę bendradarbiavimo ir draugystės sutartis su garsiais vardais, tokiais kaip Palm Sports UAE, viena iš pagrindinių sporto organizacijų JAE.
„Dabar smagu, nes atsiranda rėmėjų, anksčiau mes važiuodavome tik savomis lėšomis. Tad džiugu, jog atsiranda žmonių, kurie prisideda prie Eljoto kelionių, varžybų ir treniruočių“, – pasakojo tėtis.
Eljoto auklėjimas
Kartu su Aurimu pradėjus kalbėtis apie tai, kokių pagrindinių taisyklių jiedu su žmona laikosi auklėdami Eljotą, kad šis sugebėjo pasiekti tokius įspūdingus rezultatus, tėtis pasidalijo keliomis taisyklėmis.
Visų pirma, pasak Aurimo, labai svarbus yra vaikų užimtumas, o to jiedu su žmona ir laikosi auklėdami vaikus. Anot jo, visai nesudėtinga „nueiti lengviausiu keliu“, tačiau jie patys stengiasi duoti atžaloms viską, ką gali.
„Svarbiausia, mano nuomone, įveiklinti vaiką. Nesvarbu kuo jis užimtas, tačiau tada jam nebus laiko nesąmonėms, o joms užsivėlus, oho, kokios pasekmės gali būti.
Šiai dienai vaikams dažnai į rankas paduodama planšetė, bet tai nėra išeitis. Reikia, kad berniukai sportuotų, turėtų veiklos. Fizinio ugdymo vaikai gauna nepakankamai, dėl to kyla aktyvumo problemų, tad stengiamės ugdyti aktyvų vaiką“, – požiūriu dalijosi Aurimas.
Taip pat Eljoto tėtis dalijosi, kad stengiasi vaikus skatinti daryti tai, kas jiems patinka. Pasak jo, jeigu Eljotui nepatiktų imtynės, tuomet tikrai nebūtų verta tiek į jas investuoti.
„Aš sakau, kad jeigu vaikui nepatinka, tu jo nepriversi. Pasižiūrėjus į Eljoto sesę, mes ją daug kartų mėginome kalbinti eiti į imtynes, o sesė sakė, kad ne, neisiu. Tad jeigu vaikui nepatinka, nei tu jį įkalbinsi, nei priversi“, – paaiškino ir baigė pokalbį Aurimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
