Jemma Hamilton (26) iš Šiaurės Lankašyro, Didžiosios Britanijos, sako, kad jos dukra Amelia infekciją pasigavo šeimos sūkurinėje vonioje, nepaisant to, kad moteris labai rūpinosi jos švara ir kasdien matuodavo pH lygį vandenyje.
Septynmetei infekcija įsimetė į ausį 2018 metų gegužės mėnesį – praėjus keturiems mėnesiams po to, kai šeima įsigijo naują sūkurinę vonią. Šeimos gydytojas vaikui turėjo skirti antibiotikų. Po savaitės Amelijai simptomai praėjo, bet ji ėmė skųstis galvos svaigimu ir dvigubu matymu, o jos mama pastebėjo, kad mergaitė numetė daug svorio ir ėmė žvairuoti.
Jemma dukrą nuvežė pas okulistą, o po dviejų dienų jos buvo nukreiptos į Glazgo Karališkąją vaikų ligoninę pas specialistus – gydytojai sakė, kad Amelijos liga kelia pavojų jos gyvybei. Mergaitė ligoninėje praleido du mėnesius – gydytojai išsiaiškino, kad staigių regos sutrikimų priežastis buvo trys pritvinkę pūliniai ant jos smegenėlių, kurie spaudė optinį nervą, rašoma dailymail.co.uk.
Dabar mergaitė jaučiasi puikiai ir yra sveika, bet Jemma įspėja kitus apie savo dukros infekciją – ypač tai galioja tiems, kurie nori įsigyti vonią. Mama šią savaitę savo dukros patirtimi pasidalino internete, o jos įrašas susilaukė daugiau nei 28 000 reakcijų, pasidalinimų ir komentarų.
„Tai buvo siaubinga patirtis. Labai džiaugiuosi, kad dabar iš to gali išeiti kas nors gero, jei įspėsiu kitus. Mano mama kasdien valydavo vonią. Ji taip pat naudojo pH juosteles. Tikrai neleisdavome jos į nešvarų vandenį, nieko panašaus.“
Jemma sako, kad pasak gydytojų, infekcija į Amelijos smegenis greičiausiai pateko per vandenį. Gydytojai negalėjo tiksliai pasakyti, kad dėl to kalta sūkurinė vonia, bet turint omenyje, kad tai buvo vienintelis jai pasiekiamas stovintis vanduo, kuriame galėjo veistis bakterijos, medikai mano, kad greičiausiai tai ir yra ligos priežastis.
„Infekciją sukėlė vanduo ausyje.“ – sako ji. – „Ji tikrai nebuvo niekur plaukioti, nieko panašaus. Ji tik buvo sūkurinėje vonioje. Gydytojai sakė, kad taip galėjo nutikti, kadangi sūkurinės vonios kelia didelę bakterijų riziką. Buvo labai sunku tai girdėti, nes kaltinau save, kam ją leidau į tą vonią, galvojau, kad nereikėjo to daryti. Daugybę kartų savęs klausiau, ar būčiau galėjusi ką nors pakeisti, jei būčiau jos į vonią neleidusi. Su tokiomis mintimis galima išeiti iš proto.“
Jemma papasakojo, kad po incidento šeima sūkurinės vonios atsikratė, o Amelija plaukioti galėjo tik po 18 mėnesių.
Ji sako: „Kai ji susirgo, nusprendėme sūkurinės vonios atsikratyti. Ji plaukioti nėjo dar maždaug pusantrų metų. Dabar daug atidžiau žiūrime, kad jos ausys būtų švarios ir sausos.“
Amelijai kasdien buvo atliekami magnetinio rezonanso tyrimai ir jos būklė buvo tikrinama kas valandą, buvo stebimi jos motoriniai gebėjimai ir refleksai, tuo pačiu metu jai buvo statomos trijų skirtingų antibiotikų lašelinės. Jos mama, buvusi darželio auklėtoja, sako, kad Amelija iš ligoninės turi tik gerų prisiminimų, bet Jemmai tai buvo „pats baisiausias laikas gyvenime.“
Dabar studijuojanti ir barmene dirbanti moteris sako: „Kai pirmą kartą man pasakė, kad su jos smegenimis kažkas negerai, jos tėčio nebuvo šalia manęs, buvau viena. Atsimenu, kaip sustingau, tiesiog negalėjau suprasti jų sakomų žodžių. Iš pradžių tiesiog nesugebėjo priimti šitos informacijos. Buvo siaubinga.“
Ji tęsia: „Pajunti tą jausmą pilve, lyg būtų atėjusi pasaulio pabaiga. Tai mūsų mažoji. Ji man – viskas. Buvo labai baisu. Amelija buvo labai drąsi. Ji niekada stipriai neišsigando. Manau, kad vaikai tiesiog yra labai atsparūs. Jie nesileidžia išmušami iš vėžių. Ji prisimena tik gerus dalykus, net nemini tų baisių dalykų, kuriuos jei reikėjo iškęsti. Jos smegenėlėse buvo trys pūliniai. Gydytojai nenorėjo operuoti, nes pūliai buvo pačiame smegenų viduryje, tai būtų buvusi labai sudėtinga operacija. Tai tikrai pakeitė mūsų gyvenimus. Dabar labai rūpinamės sveikata. Kai tik ji pajunta kokį nors simptomą, iškart puolame į paranoją. Niekada nepagalvotum, kad dėl tokios smulkmenos gali atsitikti tokių baisių dalykų.“
Dabar Jemma studijuoja biomediciną ir tikisi padėti nuo infekcijų kenčiančioms šeimoms.
Ji sako: „Kai Amelija paguldė į ligoninę, aš jau buvau pradėjusi ruoštis egzaminams, norėjau stoti į universitetą, tik dar nežinojau, ką tiksliai noriu studijuoti. Anksčiau dirbau darželio auklėtoja, todėl žinojau, kad noriu visai kitokio darbo. Bet tiesą sakant, tiksliai nežinojau, kokio. Tik jai būnant ligoninėje supratau, kad noriu veikti ką nors susijusio su medicina.
Vieną dieną norėčiau atrasti naują antibiotiką ar sukurti vaistus nuo kitų infekcijų. Tai mane paskatino eiti į priekį. Dabar esu antrame kurse. Viskas einasi puikiai. Nenoriu pasakyti, kad džiaugiuosi dėl to, kas nutiko, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tikiuosi, kada nors galėsiu padėti kitam tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui.“
