Druskininkuose gimusi ir augusi Janina Keparutė pasakoja, kad nors ir maža dalis gyvenimo šiame mieste, tačiau nuo pat mažų dienų tėvai jai perdavė meilę Dzūkijos kraštui. Iki pat dabar Janina tikina turinti stiprų ryšį su miestu ir potraukį jo garsenybių kūrybai.
„Ypatingai vertinu ir žaviuosi M. K. Čiurlionio kūryba. Tai – iškili asmenybė, kurios neįmanoma nemylėti. Šis kraštas – ypatingas, nesvarbu, kiek metų ten pragyvenau, tačiau man visuomet norisi pasivaikščioti gatvelėmis, pabūti, įkvėpti gimtinės grožio Druskininkuose vėl ir vėl.
Didžiąją gyvenimo dalį praleidau pamaryje, Šilutėje. Apie šį miestą mažai kas kalba, tačiau ten iš tiesų yra be galo gražu: Šišos upė, Rusnė... Šis kraštas yra prabangus savo vandenynų karalyste, jos nuostabia magija. Kiekvieną kartą nuvykusi ten sau paveiksluoju kiekvieną akimirką, kuri Šilutėje yra nepaprasta“, – šypsosi moteris.
Anot moters, kiekvienais metais Šilutės kraštas vis gražėja. Ten ji turi savo mylimą pomėgį – rožyną, kurį nuvykusi ji stengiasi visuomet išpuoselėti. Dažnai šiame mieste Janina lieka vasaroti palikusi sostinės šurmulį užnugaryje.
Šiuo metu, kaip juokiasi pati pašnekovė, savo antrąją gyvenimo dalį skiria savo pačios laisvei ir gyvenimui. Nors moteris ir neieško naujų potyrių, tačiau įdomios idėjos ją pačią geba susirasti:
„Stengiuosi nerti į tas veiklas, kurios man būtų dar nepažįstamos ir nuspalvintų gyvenimą dar įdomesnėmis spalvomis. Šiuo metu kartais filmuojuosi reklamose, pradėjau bendradarbiauti su senjorų modelių agentūra. Šiemet taip pat dar sudalyvavau ir Vilniaus dailės akademijos Dizaino programos studentų kūrybinio projekto fotosesijoje.“
Pašnekovė tikina, kad kvietimas sudalyvauti studentų kūrybiniame projekte, jai buvo išties malonus. Anot Janinos, jaunajam dizaineriui Almantui Kunskui buvo taip pat pirmas kartas, kuomet jis pakvietė jo rūbus demonstruoti vyresnį žmogų:
„Tai buvo nepaprastai gražus projektas, susitikimas su jaunu žmogumi. Atradome labai gražų, nežinomą tarpusavio ryšį. Man visuomet patiko dizainerių darbai, visad domėjausi mada, stiliumi, tad gautas rezultatas, drąsus A. Kunsko sprendimas, nuotraukos – man buvo be galo svarbios.“
„Amžius – ne būdvardis nusakantis žmogų“
Pakeitus kalbą apie modelio darbą, Janina Keparutė atvirai prasitaria, kad būti vadinama senjore – ne jai. „Nevardinkime metų, nematykime to. Vietoje to geriau sugebėkime įžvelgti žmogų. Esu tiesiog Janina iš Vilniaus. Visuomenėje bandoma susluoksniuoti žmones, juos sudėlioti, tačiau nors ir suprantu, kad skiria daugumą amžius, aš esu paprasčiausiai žmogus“, – sako ji.
Moteris pasakoja, kad jaunesnei kartai stengiasi būti šviesos spinduliu ir pavyzdžiu, kad niekuomet nereikia galvoti apie metus. „Galvokite apie gyvenimą. Aš ėjau juo keliu, o metai ėjo paskui mane. Reikia mokėti džiaugtis dabartimi ir tai vertinti“, – priduria nusišypsodama.
Pasiteiravus, kokį moters paveikslą nuo pat jaunų dienų kūrė savo galvoje, pašnekovė tikina, kad visuomet galvoje turėjo vieną mintį – žmogus yra toks, koks jis pats nori būti ir neprivalo gyventi kitų gyvenimo:
„Viskas priklauso nuo paties žmogaus, kokiomis spalvomis jis sugeba įsivaizduoti pasaulį. Pavyzdžiui, kalbant apie moteriškumą. Po gimdymo turėjau didžiuli viršsvorį, papildomai apie 20 kilogramų. Tačiau viską buvo įmanoma įveikti, tereikėjo valio ir noro.
Visuomet galvojau apie tai, kad jeigu pagimdžiau vaiką, privalau juo rūpinti, padėti, bet neprivalau gyventi jo gyvenimo. Mes gimėme tėvų meilėje turėdami išskirtinę galimybę mėgautis gyvenimu, gyventi savo gyvenimą čia ir dabar. Būtent dėl to ir turėtume gyventi kiekvienas savo gyvenimą, nesidairyti į kitus.“
Kiekvienas turi kurti bei rūpintis savo gerove
Janina tvirtai teigia, kad kiekvienas turi turėti savo svajonių, tikslų ir siekių, nes būtent jie žmogų daro gražų visomis prasmėmis. Pasak moters, kiekvienas turi rūpintis savimi. Be to, J. Keparutė pripažįsta, kad nuo kitų moterų, turinčių anūkes skiriasi ir tuo, kad nemezga kojinių.
„Jas mezgiau tada, kai man to reikėjo, tačiau dabar to nebedarau (juokiasi). Yra įvairiausių, sunkiausių gyvenimo momentų. Visi mes juos išgyvename, todėl visuomet reikia stengtis ieškoti pozityvo kiekviename kampe“, – kalba vilnietė.
Dabar dirbanti modeliu ir pozuojanti prieš kameras Janina atvirauja, kad nors komplimentų dėl išvaizdos sulaukdavo ir jaunystėje, tačiau niekada dėl to neužriesdavo nosies. Atvirkščiai, augdama ji buvo kukli ir uždara mergina:
„Tuo metu apie grožį negalvojau. Maniau, kad esu kaip ir visos kitos mergaitės, moterys. Žinojau, kad neatrodau prastai, kadangi visada būdavau pasitempusi, turėjau savo stilių, daug kuo domėjausi, mėgau teatrą, muziką, fotografiją, domėjausi filosofija, psichologija ir t.t.
Buvau daugiau meniškos sielos, todėl į kalbas, komplimentus nekreipdavau dėmesio ir dėl to nesužvaigždėjau. Ėjau savo keliu ir tiek.“
Vis dėlto, Janina šypsosi, kad gyvendama Vilniuje šiuo metu ji nustemba gavusi gatvėje komplimentų iš jaunimo, kurie nesibaimindami prieina ir pagiria moterį už išskirtinę išvaizdą. Vilnietė juokiasi, kad kitam tai gali būti netikėta, kuomet jaunas žmogus prieina ir paprasčiausiai taria: „Esate graži.“
„Dabar esam tiesiog laisvesni ir nebijome sakyti vieni kitiems komplimentų, netgi jaučiame malonumą tai darydami ar girdėdami. Visuomet jaučiuosi maloniai, kuomet manyje kitas įžvelgia ką nors įdomaus ir pakviečia pabūti jo modeliu. Visgi, reikia suprasti, kad ne išorinis grožis yra žmogaus visuma.
Kiekvienas žmogus kuria patį save, lipdo save lyg spalvotą mozaiką ir tokia, kokia ji gausis, ar jis bus ja patenkintas – priklauso tik nuo jo paties.
Todėl linkiu kiekvienai moteriai kurti save, nebijoti savęs, keisti požiūrį į senus stereotipus, įkvėpti daugiau laisvės, būti pavyzdžiu savo vaikams ir anūkams. Gyvenime yra įvairiausių veiklų, nuostabių dalykų, tereikia mums pačioms atverti širdį pasauliui ir jį mylėti“, – nusišypsodama teigia Janina Keparutė.
