Dažnai protingomis asmenybėmis susižavėję žmonės tik gailiai numoja ranka - „Jų, matyt, laimingi genai“. Tačiau tiesa yra ta, kad savo intelektu sėkmę pasiekę žmonės daug dirba su savo protu ir yra išsiugdę ne vieną naudingą įprotį. Nors nuolatinis savęs tobulinimas (knygų skaitymas, edukacinių vaizdo įrašų peržiūros, dalyvavimas įtemptose diskusijose ir t. t.) be jokios abejonės yra pats efektyviausias būdas intelektui gerinti. Tačiau mokslininkai yra atradę ir kur kas keistesnių būdų tapti protingesniais.
1. Fizinis aktyvumas.
Dažnai manoma, kad žmogus treniruoja arba kūną, arba smegenis. Tačiau egzistuoja gausybė tyrimų, kurie įrodo, kad fizinis aktyvumas padeda ugdyti intelektą. Tiesa, dauguma šių tyrimų įrodė, kad smegenims sveikiausi ne jėgos, o intensyvūs aerobikos pratimai ar bėgimas. Geteborgo Universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad nuolatinės treniruotės žodinį intelektą gali padidinti net 50 %. Maria Aberg, kuri buvo tyrimo grupės vadovė, sakė: „širdies raumenį lavinantys pratimai ženkliai pagerina intelekto testų rezultatus, o štai raumenys auginantys pratimai tokio efekto neturi“.
2. Pokyčiai mityboje.
Ne vienas tyrimas parodė, kad daržovių dieta padeda išlaikyti aukštą intelekto koeficientą. Dar daugiau - nemažai mokslininkų teigia, kad vegetarų smegenys sensta lėčiau. Tačiau drastiškai atsisakyti mėsos neverta. Galima tiesiog į savo kasdienį racioną įtraukti daugiau žaliųjų lapinių daržovių. Taip pat padeda ir įprastų užkandžių pakeitimas juoduoju šokoladu, kuriame gausu magnio, antioksidantų, vitaminų A, B1, B2, D, ir E. Tiesa, šio gardėsio svarbu nepadauginti. Mokslininkai taip pat teigia, kad gausūs, baltymų prisotinti pusryčiai padeda išlaikyti žvalų protą ir mokytis.
3. Kasdien darykite ką nors kitaip.
Ne vienas tyrimas įrodė, kad mūsų smegenims yra būtina nuolatinė stimuliacija, norint, kad protas visada išliktų aštrus. Galite eiti į naujas parodas, pabandyti internete išmokti ką nors iš jums neįprastos srities ar pakeisti kai kuriuos kasdienius įpročius. Pavyzdžiui, vietoj to, kad į darbą važiuotumėte automobiliu, vykite autobusu. Išsivalykite dantis kaire ranka, jei esate dešiniarankis. Tai smegenyse padės susiformuoti naujoms neuronų jungtims, kurios vėliau pravers vykdant ir kitas užduotis.
4. Žaiskite kompiuterinius žaidimus... saikingai.
Tikriausiai jau pagalvojote apie įvairius žaidimus, skirtus lavinti atmintį. Jie, nors ir padeda, dažnai mokslininkų yra kritikuojami. Manoma, kad jie lavina tik tą atmintį, kuri reikalinga šiems žaidimams žaisti. Tačiau kas pasakė, kad intelektą lavinti gali tik specialiai tam skirti žaidimai? Ročesterio Universiteto mokslininkai JAV nustatė, kad pirmojo asmens žaidimai žmonėms padeda išlikti budresniems ir labiau susikaupusiems ir realiame gyvenime. Tai - būtina sėkmingo mokymosi dalis. Tiesa, persistengti nereikėtų - nors žaidimai padeda vėliau susikaupti mokantis, jokios naudos iš to nebus, jei taip ir neišeisite iš mėgstamo žaidimo siužeto.
5. Sveikas gyvenimo būdas.
Jau minėjome, kad reikėtų valgyti daugiau žaliųjų daržovių (ir juodojo šokolado), tačiau kartu reikėtų atsikratyti ir nesveiko, perdėtai riebaus ir sūraus maisto. Bristolio Universiteto mokslininkai nustatė, kad tie, kurie prastai maitinasi, dažnai intelekto testuose pasirodo kur kas prasčiau. Taip pat svarbu gerai išsimiegoti. Daugelis patars eiti miegoti anksti, tačiau mes ne visi esame vienodi. Reikia klausyti savo kūno ir smegenų (kūnui lengviau prisitaikyti). Kai kurie žmonės savo smegenų aktyvumo piką pasiekia vėliau, todėl visai normalu jiems vėliau eiti miegoti. Kiti geriausiai jaučiasi dienos pradžioje, o vakare jau sunkiai kuria naujas mintis. Šių signalų būtina klausyti.
Taigi, prisiminkite - geras miegas tada, kai jums jo reikia, aukštas fizinis aktyvumas, žaliųjų lapinių daržovių (ir juodojo šokolado) kupina mityba ir kompiuteriniai pirmojo asmens žaidimai. Tai paprasti pokyčiai, kurie gali pagerinti jūsų intelekto lavinimo galimybes. Tačiau, žinoma, jie negali pakeisti įprasto mokymosi.
