Šokiruojanti diagnozė buvo netikėta, tačiau Evelina nusprendė nepasiduoti ir ryžtingai kovoti už savo sveikatą, ką daro iki šiol. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakoja, kaip viskas prasidėjo, kokius iššūkius teko įveikti ir kokį patarimą siunčia sudėtingose situacijose atsiduriantiems žmonėms.
Netikėta diagnozė
Evelina pasakoja, kad jos onkologinės ligos kelionė prasidėjo praėjusių metų vasaros pabaigoje, ir, deja, visai ne nuo rimtų simptomų. Ji nejautė nei stiprių skausmų, nei akivaizdžių požymių, kurie verstų įtarti onkologinę ligą.
„Pas ginekologę apsilankiau dėl juokingos priežasties – pajutau mažą vidinį rutuliuką, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo tiesiog plauko folikulas. Gydytoja paskyrė tepaliuką ir per dvi tris dienas viskas dingo, bet tuo pačiu pasiūlė profilaktiškai atlikti gimdos kaklelio tyrimą“, – atskleidžia ji.
Iš pradžių Evelina tyrimui nesuteikė didelės reikšmės – ji jautėsi puikiai. Intensyviai sportavo su treneriu, kūrė naujas idėjas, turėjo daug energijos darbams. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir reguliarus sportas teikė jai stiprybės ir vidinės ramybės.
„Atrodė, kad gyvenimas tiesiog žydi. Ir tada kaip žaibas iš giedro dangaus atėjo atsakymai“, – prisimena ji.
Rudenį išgirdusi gimdos kaklelio vėžio diagnozę, moteris jautėsi sukrėsta – iš pradžių ji pati negalėjo tuo patikėti.
„Iš pradžių net nebuvo realu – lyg kalbėtum apie kažką kitą, o ne save. Galvojau: „Kaip? Aš?! Bet juk jaučiuosi taip gerai!“. Buvo sunku suvokti, kad mano kūne vyksta kažkas, ko nejaučiu tiesiogiai“, – dalijasi Evelina.
Tada prasidėjo biopsijos, įvairios procedūros, išsamūs tyrimai ir ilgas laukimas.
„Tas laukimas, kai sėdi su telefonu rankose ir lauki rezultatų, yra viena sunkiausių dalių. Tada mane siuntė atlikti MRT tyrimą, siuntė į radiologijos kliniką, darytis ultragarsą – kaskart tikėjausi, kad gal vis dėlto bus kokia klaida, gal ne taip rimta, gal viskas tiesiog pasibaigs. Bet atsakymai buvo aiškūs – liga buvo“, – aiškina ji.
Po visų tyrimų buvo nuspręsta, kad reikalinga operacija. Evelina sako, kad tai buvo labai svarbus etapas, nes suteikė daugiau aiškumo – paėmus audinius biopsijai, jau buvo galima tiksliau įvertinti situaciją.
„Po operacijos biopsijos rezultatai parodė ligos stadiją, tačiau kol kas nenoriu jos viešinti – viskas dar vyksta procese, laukia antra operacija, kurios metu bus pašalinta gimda ir dubens limfmazgiai. Po jos seks kitas etapas – gijimas, nauji tyrimai ir rezultatų laukimas“, – priduria ji.
Atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria
Evelina pasakoja, kad nors diagnozė buvo sunki, jai labai padėjo žmonės iš socialinės erdvės.
„Kai pradėjau kalbėti apie tai viešai, gavau tiek palaikymo, tiek patarimų iš žmonių, kurie patys tai išgyveno. Tai labai svarbu – supratau, kad nebijodama kalbėti apie savo situaciją, atrandu kitus, kurie mane supranta, kurie jau praėjo šį kelią ir gali nuraminti“, – sako ji.
Pasak moters, be medicininių iššūkių, buvo ir kitų – emocinių, psichologinių, net socialinių. Vienas didžiausių sunkumų jai buvo suvokimas, kad sveikatos sistema kartais veikia tarsi konvejeris.
„Gydytojai – profesionalūs, bet pacientas dažnai jaučiasi tik viena iš daugelio „dėžučių“, kurias reikia perkelti į kitą etapą. Ligoninėje, kaip ir bet kurioje sveikatos sistemoje, yra svarbu, kad su pacientais būtų elgiamasi ne tik profesionaliai, bet ir žmogiškai“, – priduria ji.
Nors onkologinės ligos kelias psichologiškai nėra lengvas, Evelinai labai padėjo meditacija, kvėpavimo praktikos ir susitelkimas į veiksmus, o ne į problemą.
„Dėl artimųjų reakcijų – kiekvienas žmogus į tokias situacijas reaguoja savaip. Yra žmonių, kurie palaikė, buvo ir tokių, kurie tiesiog atsitraukė. Tai buvo dar viena pamoka – tokios situacijos labai aiškiai parodo, kas yra tavo tikrasis palaikymas, o kas tik buvo šalia iki tam tikros ribos“, – dalijasi ji.
Nepaisant diagnozės sukeltų iššūkių, Evelina pastebi, kad, nors pradžioje ištinka šokas, o laukiant tyrimų rezultatų lydi nerimas ir baimė, kartu atsiranda ir palengvėjimas – svarbiausia matyti, kad viskas juda į priekį, kad yra daromi veiksmai, vedantys į sveikimą.
„Dabar dar negaliu kalbėti apie remisiją ar galutinį rezultatą – viskas dar vyksta, bet žinau, kad svarbiausia yra nepasiduoti baimei ir eiti pirmyn“, – pozityviai nusiteikusi sako ji.
Siunčia patarimą
Evelina atskleidžia, kad ši patirtis išmokė ją dar labiau klausytis savo kūno. Jei anksčiau galvodavo, kad tam tikri simptomai ar keisti įpročiai yra tiesiog „fazė“, dabar supranta, kad kūnas dažnai siunčia ženklus.
„Pavyzdžiui, dabar, kai žiūriu atgal, suprantu, kad jau kurį laiką buvo subtilių požymių: visą gegužės mėnesį valgiau beveik vien tik greipfrutus – atrodė, kad organizmas jų tiesiog reikalauja. Pastebėjau mažas raudonas dėmeles ant kūno, kurių anksčiau nebuvo.
Plaukai tapo plonesni ir retesni, ėmė lūžinėti nagai. Tai nėra tradiciniai vėžio simptomai, bet dabar manau, kad kūnas jau kažką signalizavo“, – aiškina ji.
Paklausta apie tai, ką galėtų patarti žmonėms, kurie susiduria su onkologine liga, moteris pataria nebijoti tikrintis.
„Net jei atrodo, kad viskas gerai, profilaktiniai tyrimai gali išgelbėti gyvybę. Svarbu prisiminti, kad tyrimas tyrimui nelygus. Pavyzdžiui, prieš metus aš atlikau specialų tyrimą, kuris turėjo parodyti, ar mano organizme nėra vėžio, tačiau jis nedavė jokio aiškaus atsakymo. Tik vėliau, atlikus papildomus tyrimus, buvo nustatyta diagnozė“, – priduria ji.
Pasak moters, svarbu apie ligą kalbėti ir nebijoti dalintis, nes kai apie tai kalbi, atrandi žmonių, kurie tave gali suprasti ir padėti.
„Pasiruoškite būti stiprūs. Šis kelias nėra lengvas, bet aš tikiu, jį galima įveikti, jei susitelki į veiksmus, o ne į baimę. Tad jei galvoji, kad turi laiko – noriu tau priminti: niekas iš mūsų nežino, kiek jo yra. Nebūk tas, kuris laukia. Nebūk tas, kuris atidėlioja gyventi. Daryk, sakyk, mylėk, kurk, keisk – dabar“, – siunčia patarimą moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
