Viena iš Birutės pomidorų auginimo paslapčių – ypatinga vieta, kurioje ji gyvena. Pasak Birutės, po 18 metų praleistų Didžiasalyje ji gali pasidžiaugti, jog ją supa mylintys žmonės, rami aplinka, dėl kurios nebaisu net ir nakčiai palikti atrakintų šiltnamio durų.
Moteris kalbėjo, kad čia netgi nereikia jokiomis tvoromis apstatyti pomidorų augimo vietų, mat niekas jų krašte nevagiliauja:
„Pas mus visada švaru, tvarkinga, gėlės žydi, o praeiviai pasisveikina. Kaip buvusi vilnietė galiu palyginti ir pasakyti, kad čia gera būti ir žmonėms, ir daržovėms“.
Pomidorai – vaikystės meilė
Pradėjusi pasakoti, kada pradėjo auginti pomidorus, Birutė atsakė, jog tiek, kiek save pamena, tiek ir augino pomidorus. Tai prasidėjo dar Birutei būnant visai mažai mergaitei.
Ji kalbėjo, kad tuo metu ją labai domino pomidorų augimo procesas. Moteris galėdavo matyti, kaip pomidoras pasodinamas, kaip jis dygdavo, augdavo ir kokie skirtingi vaisiai ant jo užaugdavo.
„Mano amžiną atilsį tėvelis labai mėgdavo gėles auginti, dėl to pas mus jų būdavo pilnas balkonas. Turguje tėvelis, būdavo, nuperka sau gėlių, man pomidorų ir aš juos pati išsėklinėdavau, žiūrėdavau, kaip jie augdavo“, – vaikystės prisiminimais dalijosi Birutė.
Nors nuo pirmųjų balkone auginamų pomidorų prabėgo jau 50 metų, tačiau Birutei pomidorų auginimas vis dar neprarado žavesio.
Ji kasmet daug jų sodina, pastebi pomidorų skirtumus, jų savitą grožį ir unikalumą. Moters manymu, netgi pomidorų charakteriai skiriasi vienų nuo kitų, mat vieniems pomidorams priežiūros reikia daugiau, kitiems mažiau:
„Tiems, kurie pomidorų neaugina, jie visi atrodo vienodi, o aš matau tą skirtumą, kad kiekvienas iš jų yra vis kitoks. Manau, kad dėl to pats pomidorų auginimo procesas yra be galo įdomus, tad nusprendžiau jų auginti kuo daugiau.“
Tikslas – 1 000 pomidorų veislių
Nors Birutės šiltnamyje šiuo metu raizgosi 300 pomidorų veislių, tačiau moteris tik nusijuokė ir pasakė, jog tai – menkniekis.
Taip Birutė kalbėjo dėl to, nes tikrasis jos tikslas yra užsiauginti 1 000 skirtingų pomidorų veislų ir sukurti išskirtinę pomidorų kolekciją. „Šiuo metu joje yra jau apie 700 pomidorų veislių“, – sakė ji.
Paklausta, iš kur toks polėkis auginti šitiek veislių, moteris atsakė, kad augina juos dėl savęs. Pasak jos, tai – pramoga ir džiuginantis užsiėmimas.
„Pas mane kiekvienos skirtingos veislės yra po vieną krūmą, tad čia toks kaip žaidimas gaunasi, gal netgi manija“, – susimąstė ji.
Nors daugumai sodininkų pavyksta užauginti ne visas pomidorų veisles, bet Birutė džiaugėsi, jog jos šiltnamyje pomidorai auga it pašėlę.
Moteris mano, kad tikriausiai pomidorams labai tinka jos aplinka ir priežiūra, mat jai visuomet pakanka laiko kiekvieną iš jų apibėgti.
„Nesijuokite, bet aš netgi su kiekvienu iš pomidorų pašneku: apibaru, jeigu kas nepatinka, pagiriu, jeigu gerai auga.
Būna kartais taip, kad sūnus sėdi šalia šiltnamio, o aš sau viena po nosimi burbuliuoju, kažką sakau pomidorui. Jis man rėkia per langelį: „Su kuo tu čia kalbi?“. O aš jam atsakau: „Su pomidoru!“.
Kartais atrodo taip, tarsi aš su pomidorais turėčiau ryšį. Būna, kad susimąstau, jog ne tik aš juos suprantu, bet ir jie mane.“
Pomidorus laisto labai retai
Įdomu tai, kad Birutės pomidorų priežiūra taip pat skiriasi nuo kitų sodininkų. Ji pasakojo, kad pomidorus laisto labai retai ir šiemet nekeitė savo tvarkos.
Praėjusiais metais Birutė pomidorus laistė vos dukart, o šiemet tris-keturis kartus, tačiau moteris paaiškino, kad jos žemėje pakankamai gerai laikosi drėgmė, dėl to dažnas laistymas nėra reikalingas.
„Suprantate, pas mus viršutinis dirvožemis labai derlingas, o po 20–25 centimetrų jau yra molis, tai žemėje tikrai laikosi drėgmė ir galiu sau leisti pomidorus laistyti labai retai“, – subtilybėmis pasidalijo Birutė pridėdama, jog taip pat sodą visuomet mulčiuoja.
Trąšas moteris taip pat naudoja ypatingai retai, ir tik tada, kai pomidorai patys parodo, kad jiems jų reikia. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Birutė visai netręšė pomidorų, o šiemet palaistė juos kaliu, sakydama, kad jie to prašė.
Dar viena veikla, kuria užsiima visi patyrę pomidorų augintojai, – genėjimas. Tuo užsiima ir pasakojimo herojė.
Ji kiekvienais metais rūpinasi, kad pomidorai nesuaugtų vieni su kitais, gautų pakankamai saulės ir erdvės augimui: „Nenoriu, kad pas mane būtų pomidorų miškas.“
Tuo tarpu pomidorų augalų formavimui ji kliaujasi savo nuojauta. Moteris kalbėjo, jog pas ją kartais sodininkai klausia, kaip ši suformuojanti tokius dailius pomidorų krūmelius, o ji atsako paprastai: „Mano rankos pačios daro tai, ką reikia daryti.“
Pomidorais apdalija visus
Turint omenyje tai, kad pas Birutę nevysta nė vienas pomidorų daigelis, galima numatyti, jog jos namuose pomidorų niekuomet netrūksta.
Tačiau, kaip moteris juos panaudoja? Tai klausimas, į kurį Birutė atsakė su šypsena – visi jos kaimynai kasmet valgo jos užaugintus pomidorus.
„Kaimynai kartais netgi juokiasi ir sako, kad štai pas mus yra šiltnamis pirmame aukšte. Pas mus kadangi labai draugiški kaimynai, visuomet skolinamės reikalingus reikmenis vieni iš kitų.
Mūsų durys yra atviros vieni kitiems, tai dalijamės tuo, ką turime. Pavyzdžiui, jeigu pas mane kažkas neišaugo, tai tuomet man atveža tų daržovių, o aš visada duodu jiems pomidorų“, – paaiškino Birutė.
Na, o Birutės šeima taip pat nesiskundžia savo apetitu pomidorams. Moteris džiaugėsi, kad jų valgytojas namuose yra ne vienas ir visi tik ir laukia, kada prasidės jų sezonas.
Birutė pomidorų gamybai turi ne vieną receptą, kuriuo džiaugiasi, tad pomidorų jos namuose išmesti tikrai nereikia:
„Mano šeima labai mėgsta pomidorus ir iš jų gaminamus patiekalus: įvairias sultis, pomidorų padažus, konservuotus pomidorus. Dėl to pas mus jie tikrai nestovi vietoje ir nepūva.“
