Senolių išmintis byloja: pirtis geriau nei sotūs pietūs. Nenuostabu – pirtis nuo seno laikoma ne tik higienos ritualu, bet ir grožio bei sveikatos terapija, gydomąja ir profilaktine priemone nuo įvairių negalavimų.
Pirties gydomasis poveikis pasireiškia per paspartėjusią kraujotaką, aktyvuotus rūgimo procesus organizme. Kraujyje padaugėja hemoglobino ir eritrocitų, suaktyvėja medžiagų apykaita. Per odą ir plaučius energingai šalinami šalutiniai medžiagų apykaitos produktai, atsirandantys vykstant rūgimui.
Pirtis taip pat stimuliuoja baltymų apykaitą, padeda organizmui geriau įsisavinti baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines medžiagas ir šalinti toksinus. Karštas pirties oras puikiai treniruoja kvėpavimą – būnant pirtyje jis pagreitėja, įkvėpimai tampa gilesni. Karštis ir drėgmė didina raumenų elastingumą, sąnarių paslankumą.
Pirties malonumai padeda pabėgti nuo chroniško nuovargio, o pėrimasis teigiamai veikia nervų sistemą, atramos ir judėjimo aparatą, leidžia greičiau atsigauti po fizinių krūvių, atsikratyti viršsvorio.Pirties pradžiamokslis ne tik žaliems
Lankantis pirtyje negalima pamiršti, kad tai – visų pirma vaistai, taigi čia itin svarbu laikytis taisyklių ir tinkamų dozių.
• Einant į pirtį būtina pasiruošti iš anksto, pavyzdžiui, padaryti karštą kojų vonelę ar pastovėti keletą minučių po šiltu dušu. Galvos geriau nešlapinti – nuo to bus sunkiau ištverti aukštą temperatūrą.
• Prieš einant į pirtį galvą rekomenduojama prisidengti natūralios vilnos arba medvilnės pirties kepure.
• Įėjus į pirtį pirma pasėdima ant apatinių suolų, o kai organizmas jau kiek apšils – lipama aukščiau. Kad neapsunkintumėte širdies darbo, periantis pirtyje geriausia gulėti ant vidurinio suolo, kartkartėmis pasiverčiant nuo vieno šono ant kito.
