Stokholme laikas prabėga nepastebimai, ypač jeigu pažinčiai su juo turite vos šešias valandas. Ant uolų pastatytame Stokholme norėtųsi praleisti bent kelias savaites. Tačiau turime tik vieną dieną.
Keliaudami mažuoju kruizu, keltu Ryga–Stokholmas, rytą atvykome į Švedijos sostinę, o vakarop jau turime grįžti ant laivo denio. Tačiau žinant, ko iš tiesų trokšta širdis, įspūdžiai garantuoti.
Praverčia patarimas
Lankstinukų su reikalinga informacija randame jau savo kajutėse bei jūrų uosto terminale, tačiau nepasigailime pasirinkę mažojo kruizo organizatorių pasiūlytą veiksmų planą. Pirmą kartą viešint daugiau nei milijoną gyventojų turinčiame mieste, neblogai turėti kažką, kas pavedžioja už rankos.
Vos prisišvartavus keltui, į aikštelę prie terminalo vienas po kito išsirikiuoja ekskursiniai autobusai. Juose ir pradėsime pažintį su Švedijos sostine. Ekskursija užtruks dvi valandas. „Kokia kalba pageidaujate ekskursijos?“ – teiraujasi mūsų. – „Rusų? Anglų? Vokiečių?“
Po ekskursijos galima bus neskubant apžiūrėti kurį nors muziejų. O galiausiai liks valanda kita pasidairyti po skandinavišku grožiu alsuojantį miestą ar parduotuves.
Egzotikos mėgėjai galėtų užsukti į ledo barą, įrengtą vien tik iš ledo, kur svečiams stiprieji gėrimai patiekiami vienkartinėse ledo taurėse bei išduodami šilti apsiaustai. Kilmingų sutuoktinių medžiotojai galėtų paklaidžioti po kitas prabangias vieteles, svajodami susitikti kol kas šeimos nesukūrusius karališkosios šeimos palikuonis: princeses Viktoriją ir Madleną, princą Karlą Filipą. Ar tiesiog pastovėti prie karališkosios rezidencijos stebint, kaip poste keičiasi sargyba.
Demokratiška aplinka
Kas yra ta švediška demokratija? Gal ji prasideda nuo to, kad Švedijos pareigūnai, valdininkai asmeniniais reikalais nevažinėja tarnybiniais automobiliais. Net ministrai, parlamentarai į darbą keliauja visuomeniniu transportu. Beje, tai iš tiesų patogu. Nusipirktas bilietas galioja visoms visuomeninio transporto rūšims – vieną valandą.
O gal demokratija prasideda nuo socialinių garantijų – kai darbo netekę žmonės (Švediją taip pat krečia ekonominė krizė) gauna ne tik bedarbio pašalpą, bet ir išsaugo teisę į visas socialines garantijas: susirgę gauna nedarbingumo lapelį bei atitinkamą pašalpą, kaip ir kiti šalies gyventojai, turi teisę į atostogas. Beje, pastaruoju metu į Stokholmą ypač daug švedų plūstelėjo iš provincijos, tikėdamiesi čia rasti darbo. Tačiau didmiestis garsėja ne tik didžiausia darbo rinka, bet ir tuo, kad čia sunku susirasti būstą, labai didelės nuomos kainos. Brangiausiame kvartale kvadratinis metras gyvenamojo ploto kainuoja dešimt tūkstančių eurų, kai vidutinis švedas uždirba du tūkstančius eurų neatskaičius mokesčių. O pajamų mokesčiai – vieni didžiausių Europoje: nuo 30 iki 50 proc.
Moterys pasakytų, kad demokratija prasideda šeimoje. Atostogas kūdikiui prižiūrėti (dažniausiai iki jam sukaks vieni metai) ima ne tik švedės, bet ir, pravaloma tvarka, tėveliai. Pagal įstatymą jie savo mažylius turi auginti du mėnesius. Kai kurios partijos siekia, kad šios atostogos tėvams būtų pailgintos iki pusės metų.
Pasirengę bet kokiam orui
Ant uolų įsikūręs miestas neįprastai žalias, spalvų suteikia mūsų akiai neįprasto komponavimo gėlynai bei gėlinės. Gausu parkų, kuriuose leidžiama netgi rengti iškylas. Švedai moka linksmintis!
Ką tik baigėsi mokslo metai (kaip ir mūsų vaikai, švedai mokosi dvylika metų: dešimtmetė mokykla plius gimnazija), ir abiturientai pasklido į miestą švęsti šios progos. Pasipuošę baltomis kepuraitėmis, susėdę į berželiais apkaišytus, balionėliais papuoštus sunkvežimius, jie šėliodami po miestą suka ratus. Vairuotojams tie pokštai nelabai patinka, tačiau grūmojančio kumščiu švedo nepamatysi.
Smalsu dairytis į svetimo miesto gyventojų veidus. Tačiau staiga prapliumpa lietus. Panašu, kad jis netikėtas tik mums, atvykėliams. Daugelis vietinių žmonių kaip mat išsitraukia visą „amuniciją“: kas apsiaustus, kas ištisus kombinezonus. Net ir kūdikių vežimėliai apvelkami tam skirtais maišais. Orai čia permainingi.
Dugne gulėjo 333 metus
Vienas paprastas švedų inžinierius turėjo slaptą aistrą: atkakliai ieškojo, kur 1628 metais galėjo nuskęsti karaliaus Gustavo II Adolfo įsakymu pastatytas karo laivas. Kaip manoma, jis turėjo plaukti Lenkijos krantų link, kur karaliavo pusbrolis Zigmantas, drįsęs pretenduoti į Švedijos sostą. Tačiau vos tik pajudėjęs laivas pasviro ir nugrimzdo į dugną, kartu su savimi nusinešdamas 30 ar 50 žmonių gyvybes. Tarp jų buvo ne tik jūreiviai, bet ir jų žmonos, vaikai. Buvo tikra sensacija, kai 1961 m ieškotojas mėgėjas paskelbė radęs laivą. Jis buvo kruopščiai ištyrinėtas ir iškeltas į krantą.
Autentišką ir tais laikais nematyto dydžio bei prabangos XVII a. laivą šiandien galima išvysti Vazų muziejuje. Laivas šį vardą įgijo Švedijos karalių Vazų dinastijos garbei.
Turėdami unikalios medžiagos, švedai muziejuje kruopščiai atkūrė to meto buitį. Muziejuje galima pasižiūrėti ne tik eksponatus, bet ir fi lmą apie laivo gelbėjimo operaciją, o vaikai iki užsimiršimo „konstruoja“ senovinius karo laivus prie kompiuterių.
Muziejai siūlo pramogas
Stokholmo muziejuose veikia ne tik suvenyrų parduotuvės, bet ir restoranai, vyksta kitokios atrakcijos.
Šeimos su vaikais traukia į Junibakeno muziejų, skirtą Astridos Lindgren pasakų veikėjams. Čia galima pažaisti Pepės Ilgakojinės namuose, apsilankyti pas Mumius bei Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, kitus gerai pažįstamus personažus. Čia kasdien rengiami spektakliai.
Gero pusdienio, su vaikais ar be jų, prireiktų ir Skanseno muziejuje po atviru dangumi. Tai pirmasis pasaulyje liaudies buities muziejus, įsteigtas 1891 metais. Jo įkvėptos tokius muziejus vėliau pradėjo steigti ir kitos šalys, taip pat ir Lietuva. Šiandieninis Skansenas – tai ne tik daugiau kaip pusantro šimto tradicinių pastatų ir sodybų iš įvairių Švedijos regionų, bet ir zoologijos sodas, kuriame gyvena šalies miškų žvėrys, ir ferma, ir vaistažolių sodas, kiti švediškosios buities bei kultūros atspindžiai. Be to, čia rengiami įvairūs sezoniniai renginiai: šokiai, koncertai.
Beje, visi šie trys muziejai yra toje pačioje Djurgordeno saloje, o bilietus siūlo įsigyti kelionės organizatoriai.
İrma Dubovičienė
