Jūsų angelėlis tikrai džiaugiasi, kad kuriate tokias nuostabias gėles.

Dieve,suteik stiprybės visur ir visada. Tik tas supras jūsų baisų skausmą,kuris pats praėjo tuos kelius ir dar šiandiena bando gyventi....

Užuojauta Tau Svetlana.Iš pasakojimo supratau kad mes pažįstamos.Abi laukėmės .Kartu dirbome prie Žaros turgelio.Ir dar mačiau tavo Edgarą mažą.

Aš irgi palaidojau savo vienintelį sūnų, todėl gerai suprantu jūsų skausmą stiprybės jums, o mūsų vaikučiai stebėdami iš aukštybių neleidžia mums paluzti

Koks nuostabus straipsnis apie didžiausią įmanomą skausmą - vaiko netektį, bet papasakota taip jautriai, švelniai ir subtiliai... Dėkoju. Knygos apie anapusybę visuomet padeda netekties atveju ir suteikia nemažai atsakymų. O tai, kad sūnus tarsi neregima ranka nukreipė motiną į muiladarystę yra įrodymas, jog gyvenimas po mirties nesibaigia. Baigiasi fizinis, tačiau amžinasis baigtis negali. Dvasinės stiprybės ir širdies ramybės Mamai ir artimiesiems bei kūrybinio įkvėpimo!

Kaip isvyvent toki skausma As net negaliu isivaizduot Dieve laimink mama kad sunelio atminima galetu nesioti

Prasmingo gyvenimo po netekties. Skausmas nedingsta tik pamažu susigyveni su juo ir tiek.

Stiprybės ir Dievo palaimos tau, Svetule. Mes dažnai tave prisimenam ir pašnekam apie tave. Mamos draugės Elvyra ir Lilija.

STIPRYBĖS, IŠTVERMĖS, SVEIKATOS IR PATAUSOKITE SAVE. NUOŠIRDI UŽUOJAUTA DĖL MYLIMO SŪNELIO-JIS VISADA SU JUMIS. VISADA!

Labai jautru. Stiprybės mamytei ir sėkmės kūrybiniame procese.